Kai dukra išsitraukia „Kriss Kross“, jis stengiasi rimtai nusiteikti – susikaupti trukdo šypsena širdyje, kad jau savo šeimą sukūrusi pirmagimė nepamiršta vaikystės stalo žaidimų. Jis stengiasi atrodyti kantrus ir tuomet, kai jo atžala – „Erudito“ licėjaus Vilniaus padalinio vadovė Ieva Pačėsaitė-Daugėlė – nori rezultato čia ir dabar: buvęs ISM vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius, licėjaus įkūrėjas Nerijus Pačėsa žino, kad švietime – kitaip nei versle – greito rezultato tikėtis nereikia.
Bet štai veiksmų imtis kai kada būtina žaibiškai. „Visas situacijas vertinu kaip galimybę, ypač – sudėtingas. Retai gyvenime būna, kad nieko negali padaryti, – reikia tiesiog išgyventi. Bet net pandemija – tikrai ne toks variantas. Mes su komanda reagavome žaibiškai. Kai per pirmąjį karantiną buvo paskelbta, kad mokyklos pereina į nuotolinį ugdymą, švietimo sektorius ėmė dvi savaites atostogų pasirengti, o mes po kelių dienų pradėjome pamokas“, – prisimena Nerijus Pačėsa.
Pasaulis ėmė mokytis daugybę dalykų daryti nuotoliniu būdu, tačiau švietime, regis, tai buvo skausmingiausia?
Daugybę dalykų suvoki tik darydamas. Šiuo atveju net nebuvo iš ko mokytis. Tačiau po dviejų savaičių, kai kitos mokyklos tik bandė pradėti mokytis, mūsų net priešmokyklinių klasių mokiniai jau puikiai dirbo nuotoliniu būdu. Spėju, dauguma dalykų ir pasibaigus apribojimams bus atliekami per atstumą. Tarkim, tėvų susirinkimai: dažnam sunku atvykti po darbo, o pradėjus juos rengti nuotoliniu būdu – dalyvavimas šimtaprocentinis!
Mokinių technologinis raštingumas ir savarankiškumas pakilo daugybę kartų, o tai jiems – didžiulė dovana, žvelgiant į ateitį. Dėl pandemijos daugeliui kilo asmeninių sunkumų, bet nesutikčiau, kai tai eskaluojama išskirtinai mokykliniu aspektu: mentalinė sveikata bendrai prastėja dėl pandemijos keliamų nepatogumų, o nuotolinis mokymasis, ypač suderintas su kontaktiniu, turi gerų ypatybių.