Traukinio konduktorius Eugenijus atskleidė negirdėtų detalių apie Rožytę: kas buvo ši ryški moteris?
Savaitgalį pasirodžius žiniai apie Vidos Gumbytės, geriau žinomos kaip Rožytė, mirtį, ją žinoję žmonės pradėjo dalintis įvairiais prisiminimais. Ši ryški moteris atmintin įstrigo ir buvusiam „Lietuvos geležinkelių“ konduktoriui Eugenijui Ivaškevičiui. Jis Rožytę itin dažnai sutikdavo tame pačiame maršrute. Su portalu Žmonės.lt Eugenijus pasidalijo dar negirdėtomis jos istorijomis.
Sužinojęs apie Vidos Gumbytės-Rožytės mirtį, Eugenijus susisiekė su portalu Žmonės.lt. Buvęs traukinio konduktorius pasakojo, kad pirmą kartą Vidą pastebėjo prieš 20 metų, kai ši pradėjo važinėti nuolatiniu traukinio maršrutu Kaunas-Vilnius.
Iš Elektrėnų rajono kilusi Vida visada įlipdavo Kaugonių stotelėje ir traukiniu važiuodavo iki pat Vilniaus. Per visą šį laiką konduktorius spėjo susipažinti su paslaptingąja Rožyte, ir sužinoti kiek daugiau apie jos ryškią asmenybę.
„Ji visada panašiu metu įlipdavo į traukinį ir pirkdavo bilietą viduje. Niekada nemokėdavo pilnos sumos, gebėjo gražiai išsisukti. Kartais tekdavo jai padėti ir iš savo piniginės, – neslėpė Eugenijus. – Kadangi teko ne kartą tikrinti jos dokumentus, žinojau, kad ji gimusi 1949 metų kovo 7-ąją. Ji mėgdavo pasigirti, kad gėlių gaudavo dvi dienas iš eilės: vyrai ją sveikindavo ir per gimtadienį, ir per moters dieną.“
Traukinys ją pasitikdavo specialiu signalu
Buvęs traukinio konduktorius pasakojo, kad Rožytę žinojo ne tik jo kolegos konduktoriai, bet ir traukinio mašinistai. Šie, netgi turėjo specialių ženklą, kad praneštų, jog traukinyje netrukus pasirodys žymioji dama.
„Iš Kaugonių stotelės į traukinį įlipdavo mažai žmonių, tad Rožytės buvo neįmanoma nepastebėti. Mašinistai ją vadindavo Kaugonių gražuole, o kai artėjant traukiniu ją pamatydavo laukiant stotelėje, paleisdavo garsinį traukinio signalą. Jį išgirdę, žinojome – šiandien vėl važiuosime su Rožyte“, – prisiminimais dalijosi Eugenijus.
Į Vilnių patraukė paklausius paslaptingojo vyro
Vyras portalui Žmonės.lt pasakojo, kad beveik 20 metų dirbant traukinio konduktoriumi teko išties nemažai pabendrauti su Vida Gumbyte. Ši jam atskleidė nemažai savo gyvenimo detalių, pasakojo, kodėl kaskart iš savo gimto Pūstakiemio kaimo traukdavo į Vilnių.
Pasak kaimo gyventojų, Vida jaunystėje baigė medicinos mokyklą. Nors įrodymų nėra, ir pats Eugenijus pasakojo, kad Vida jam buvo užsiminusi, jog kurį laiką dirbo Kaišiadorių poliklinikos registratūroje. Moteris konduktoriui atskleidė, kad kartą į polikliniką užėjo vyras, kuris pastebėjęs jos grožį, pamokė neleisti laiko veltui ir važiuoti į Vilnių ieškoti „geresnio gyvenimo“.
„Taip ir prasidėjo Rožytės kelionės į Vilnių. Ji pasakojo, kad būdama jauna paklausė to paslaptingojo vyriškio ir pradėjo važinėti į sostinę „dirbti“. Labiausiai ji sakė pamėgusi Vokiečių gatvę, ten būdavo daug norinčių nusifotografuoti turistų, pasiturinčių miesto svečių“, – Vidos Gumbytės pasakojimais dalijosi E.Ivaškevičius.
„Klausiau, ar kada buvo Kaune. Sakė, kad lankėsi gal kartą, tačiau Vilniuj geriau“, – pridūrė jis.
Elgėsi kaip žymi ponia
Traukinio konduktorius neslėpė pastebėjęs, kad Vidai išties išeidavo užsidirbi. Nors niekada nemokėjo pilnos bilieto sumos ir prašydavo pinigų, ji turėjo net penkias pilnas pinigines, kurias išsidėliodavo traukinyje ant sėdynių. Kartu ji išsiimdavo ir visus savo „atributus“, perukus, blizgučius ir puldavo dažytis. „Aš noriu būti išskirtinė, madinga, žavi ir patraukli“, – taip paklausus apie jos stilių, Eugenijui atsakydavo Vida.
„Važiuodama į Vilnių nuo Kaugonių ji turėjo apie 40 minučių. Niekada neleisdavo laiko veltui, puošdavosi“, – patikslino buvęs traukinio konduktorius.
Jis pasidalijo ir dar viena įdomia detale: Vida Gumbytė-Rožytė turėjo nuolatinę savo traukinio vietą ir niekada neleisdavo aplink sėstis žmonėms. O jei traukinio vieta buvo išpirkta, ji sugalvodavo, kaip tai pakeisti. „Ji visada lipdavo tik į 2 vagoną, sėsdavo į trečią eilę po kaire puse. Tarsi žymi ponia, išsipirkusi savo vietą“.
Tik vienas artimas žmogus
Konduktoriui Eugenijui ryškioji Vida buvo užsiminusi ir apie asmeninį gyvenimą – ji neturėjo šeimos ar vaikų, tik žuvusio brolio dukrą Brigitą. Tiesa, Vida dukterėčią Brigitą taip pat buvo įtraukusi į savo „veiklas“. Eugenijus pasakojo, kad kurį laiką Rožytė kartu su jaunesne mergina, kurią vėliau pristatė kaip savo dukterėčią, traukiniu keliaudavo į Vilnių iš turistų ar miestiečių kaulyti pinigų.
Vėliau tos merginos konduktorius nebepastebėjo, kaip ir kurį laiką nebematė pačios Rožytės. Portalui Žmonės.lt Eugenijus pripažino, kad žiniasklaidoje pastebėta žinia apie jos mirtį išties palietė. Ši ryški asmenybė ne tik jam, bet ir daugeliui dar ilgam įsirėžė atmintin.