Kolumbijos universiteto profesorius George’as A. BONANNO (64) jau kelis dešimtmečius gilinasi į traumų psichologiją. Jis nepravardžiuoja jaunų žmonių snieguolėmis, tačiau į didelį jautrumą bei įprotį bet kurias patirtis vadinti traumomis žvelgia labai skeptiškai. „Pirma – tai nėra traumos, antra – žmogus yra gerokai tvirtesnė ir negandoms atsparesnė būtybė, nei mėgstame įsivaizduoti“, – tikina jis.
Pasaulinio pripažinimo sulaukęs klinikinės psichologijos profesorius Lietuvoje apsilankė leidyklos „Baltos lankos“ kvietimu. Vilniaus knygų mugėje jis pristatė savo knygą „Atsparumo galia. Kaip įveikti traumines patirtis“, o poilsio valandėlę prisėdo šnektelėti su „Žmonėmis“.
Originalus jūsų knygos pavadinimas – „The End of Trauma“ (liet. „Traumos pabaiga“). Tikrai manote, kad trauma gali tiesiog baigtis? Argi žmogus gali jos visiškai atsikratyti?
Nesakau, kad gali tiesiog ištrinti ją iš atminties, bet tikrai gali įveikti psichologinę traumą. Visgi pirmiausia svarbu suprasti, kad dauguma žmonių apskritai nėra traumuojami: jie išgyvena baisius įvykius, bet nepatiria traumos. Žinoma, kai kurie ją patiria, tačiau toli gražu ne visi.
Žmonės iš prigimties skirtingi: vieni – drąsūs ir mėgstantys nuotykius, kiti – baikštūs ir atsargūs. Vieni beveik nepalaužiami, kiti – gana lengvai pažeidžiami, ir abu šie tipai turi savo privalumų.
Juk jei nepatirtume traumų, nežinotume, kas gali mus sužaloti. Kai kurie žmonės dėl nervų sistemos sutrikimų gimsta negalėdami jausti fizinio skausmo: jie neišgyvena ilgai, nes skausmas jų neįspėja apie gresiančius pavojus. Taigi, žvelgiant iš evoliucijos perspektyvos, traumos ir skausmas mums yra reikalingi. Jie tikrai nedžiugina, juos patirti nėra smagu, bet jie mus moko.
Tačiau kas iš tiesų yra trauma? Šiais laikais žmonės, ypač jaunoji Z karta, net menkiausias smulkmenas linkę taip vadinti.
Be abejo. Pats turiu du vaikus, dabar jie jau suaugę, bet anksčiau jiems iš tiesų atrodydavo, kad nuo ryto iki vakaro visur patiria traumas.
Mano dukra buvo tikra kalbos policininkė: kad ir ką pasakydavau, nuolat sulaukdavau akių vartymo ir replikos, kad ją „traumuoju“ (juokiasi).
Žmonės žodį „trauma“ šnekamojoje kalboje vartoja labai plačiai – to nesustabdysime, bet tiesos tai nepakeičia. Įvykiai, galintys sukelti traumas, apibrėžiami labai aiškiai: tai
.