Nuo pat ankstyvo ryto sulyti, o vėliau lenkiškos saulės paglostyti Lenkijoje, Gdynėje, vykstančio festivalio „Heineken Open‘er“ dalyviai penktadienio linksmybes pradėjo su britų indie roko grupe „Bloc Party“. Muzikantai su grupės lyderio Kele‘u Okereke priešakyje sugebėjo užduoti itin teisingą nuotaiką vakarui.
Daug gitarų, šokių, riksmų... Negana to, „Bloc Party“ koncerto dalyviai galėjo tapti neįtikėtinai permainingos Gdynės gamtos liudininkais – skaisčiai švietusią saulę kone akimirksniu pakeitė pilkas dangus, kuris, atrodė, patrūkti gali bet kurią minutę. Laimei, rokerių gerbėjai galėjo šėlti nemerkiami lietaus iki pat pasirodymo pabaigos, o smarkiai sukaitusius festivalininkus vėsesnis oras tik maloniai atgaivino.
Kiek anksčiau muzikos gurmanai galėjo pasimėgauti Palapinės scenoje koncertavusio amerikiečių atlikėjo Chazwicko Bundicko, geriau žinomo Toro Y Moi slapyvardžiu, koncertu. Anksčiau su chillwave judėjimu sietas muzikantas įpynė ir progresyvaus roko akordų.
Penktadienio vakaro karaliais neabejotinai tapo škotai „Franz Ferdinand“. Atrodė, kad šio susitikimo laukė tiek gerbėjai, puikiai atlikę namų darbus ir išmokę kone visų dainų tekstus, tiek pati grupė, itin šiltai bendravusi su klausytojais. Kaip visuomet žavingas vokalistas Alexas Kapranosas prisiminė, kad kartą jau buvo atvykęs į „Heineken Open‘er“ 2006-aisiais ir džiaugėsi galėdamas vėl būti festivalio scenoje. Išties nuotaikingą pasirodymą dovanoję „Franz Ferdinand“, ko gero, sulaukė daugiausia publikos simpatijų ir neabejotinai aplenkė daugumą kitų atlikėjų klausytojų skaičiumi ir linksmybių kiekiu. Minia ne tik dainavo kartu tokias dainas kaip „Take Me Out“, „Ulysees“ ar „Walking Away“, bet ir pamiršę rūpesčius trypė ir šokinėjo purvynuose, kuriais virto kai kurios festivalio lauko vietos.
Kol dauguma festivalininkų linksminosi pagal „Franz Ferdinand“ akordus, hiphopo muzikos mėgėjai keliavo prie Pasaulio scenos, kur šou surengė tikri repo scenos veteranai, amerikiečiai „Public enemy“. Savo politiniais tekstais pagarsėję atlikėjai šįsyk pasirodė drauge su kareiviais persirengusiais šokėjais ir pridėjo į programą roko intarpų ir devintojo dešimtmečio kūrinių, sakydami, kad nėra standartiniai hiphopo atlikėjai.
Dar vienas lauktas vakaro pasirodymas vyko Palapinės scenoje, kur koncertavo elektroninės muzikos grupė iš Prancūzijos „M83“. Tiesa, pasirodymas vėlavo, mat organizatoriai nutarė palaukti gerbėjų minios, skubančios parbėgti į tolimąją sceną po „Franz Ferdinand“ pasirodymo.
Pagal spiralinę galaktiką Messier 83 pavadinimą gavęs kolektyvas su muzikantu Anthony Gonzalezu priešaky vos pasirodęs publikai dovanojo išties kosminius pojūčius. Įspūdingai atrodė daugybe šviesų mirguliuojanti scena, o muzika žavėjo turtingu instrumentiniu skambesiu. Puikiai derančiais balsais daugelį pakerėjo A.Gonzalezo ir žvilgančia suknele pasipuošusios jo kolegės Morgan Kibby duetas. Koncerto metu pažįstami kūriniai suskambėjo kitaip, įgavo dar daugiau gyvybingumo, energijos, elektroniką papildė rokas, atsirado naujos vokalinės partijos. O suskambėjus hitui „Midnight City“ ant kojų pakilo net tie, kurie visą koncertą praleido sėdėdami iš nuovargio ar tiesiog mėgavosi muzika atokiau.
Didžiuosius penktadienio vakaro koncertus vainikavo švedų poproko grupės „The Cardigans“ koncertas. Švedai šiemet buvo paskelbti vieni paskutiniųjų festivalio atlikėjų sąraše. Scenos senbuviai leido klausytojams mėgautis švelniu roku. Vokalistė Nina Persson pasirinko mistišką įvaizdį, o kai kurie klausytojai šnibždėjosi, jog ji atrodo, tarsi būtų atkeliavusi iš raganų puotos. Nors daliai klausytojų pakankamai ramios muzikos grupė penktadienio vakarui pasirodė keistokas organizatorių pasirinkimas, ištikimi gerbėjai nenorėjo paleisti „The Cardigans“ nuo scenos ir iškvietė juos biso. Žinoma, ypač daug džiaugsmo susirinkusiems suteikė dar iki tol spėjęs nuskambėti kūrinys „Lovefool“.