Trečias vaikelis – tokia nuostabi žinia!
Liudas: Tikrai nuostabi ir iš anksto nerežisuota. Tik gal kiek vėlokai mus aplankiusi.
Sigita: Pirmų vaikų susilaukėme tarsi pagal planą. Dukrą Gintarę gimdžiau dvidešimt penkerių. Jai ūgtelėjus, po trejų metų atėjo Jonas. O dabar tarp sūnaus ir trečios atžalos bus šešerių metų skirtumas. Na, bet vyresnieji jos labai laukia.
Liudas: Iš tiesų mūsų draugai „kalti“, jie mus pradėjo nervinti: vieni, kiti ėmė girtis, kad laukiasi trečio, ir vis klausia, o kada ir mes... Nesakėme „ne“: nusprendėme – kaip lemta, tegul taip ir bus. Ir, man atrodo, visai gražiai čia mums išėjo.
Sigita: Tikrai, daug kas iš mūsų pažįstamų turi tris, kai kas ir keturias atžalas. Todėl trys vaikai ir mums neatrodo kažkas ypatingo, išskirtinio.
Liudas: Paskambino man apsiverkusi. Išsigandau, kas nutiko. O ji per ašaras sako, kad turėsime dar vieną vaiką.