Tris dešimtmečius Lietuvoje gyvenantis kepyklėlės „Petra Bakery & Shawarma“ įkūrėjas Moutasemas ALAZZAMAS (48) puikiai kalba lietuviškai – net ir atrodo beveik kaip kraštietis. Šeimą su lietuve sukūręs jordanietis savas čia pasijuto labai greitai, o dabar ir kitiems atvykėliams padeda įsitvirtinti Lietuvoje, duodamas vieną, bet labai svarbų patarimą.
Į Lietuvą persikėlėte vos baigęs mokyklą Jordanijos sostinėje Amane – tuometiniame Vilniaus Gedimino technikos universitete ėmėte studijuoti elektroniką. Kuo sudomino mūsų šalis?
Mokslus norėjau tęsti užsienyje – ten, kur studijų programa galėtų vykti anglų kalba. Kitu atveju iš pradžių būtų tekę mažiausiai metus mokytis vietinės kalbos ir tik vėliau bandyti studijuoti universitete. Lietuva pasirodė priimtinas variantas, nors du mano broliai studijavo Indijoje – ir labai kvietė skristi ten. Kadangi netoleruoju per karšto klimato, pasiūlymo net nesvarsčiau.
Komplimentai už kone nepriekaištingą lietuvių kalbą. Iš čia gyvenančių užsieniečių dažnai išgirstu, kad išmokti lietuviškai – itin sunku, todėl jie lieka prie anglų kalbos. Regis, jums taip nepasirodė.
Arabų kalba – ne ką lengvesnė: turi labai turtingą žodyną. Netgi manau, kad arabams išmokti lietuviškai paprasčiau negu lietuviams arabiškai. Visgi Lietuvoje gyvenu nuo 1996 metų – jau kaip ir privalau gerai mokėti vietinę kalbą. Dar pirmaisiais viešnagės mėnesiais mokėjau pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, kelias pagrindines frazes, o nutaręs čia įsikurti, lietuviškai išmokau savaime. Tiesą pasakius, niekada nelankiau jokių lietuvių kalbos kursų, pamokų – perlaužti kalbos barjerą padėjo bendravimas su vietiniais. Nors su bendrakursiais kalbėjau angliškai, turėjau ir lietuvių draugų. Negana to, tame pačiame universitete sutikau ir savo žmoną Inetą. Įgijęs bakalauro diplomą, keleriems metams grįžau į Jordaniją, bet supratau, kad gimtoji kultūra – nebe tokia artima. Geriau jaučiausi Europoje.