Trisdešimties metų džiazo scenoje sukaktį Birštone mininti Neda Malūnavičiūtė: „Buvo laikas, kai verkiau“
Sekmadienį vakare Birštono kultūros centre nuskambės paskutinieji jubiliejinio, 20 – ojo tarptautinio džiazo festivalio akordai. Tris dienas viename populiariausių Lietuvos kurortų vykęs muzikos renginys ypatingu tapo ne tik klausytojams, bet ir vienai iš atlikėjų – prieš 30 metų būtent šioje muzikos fiestoje debiutavo žinoma muzikantė Neda Malūnavičiūtė.
Nuo vaikystės groti fleita besimokiusi Neda džiazo pasaulį perprato saksofonininko Vladimiro Čekasino dėka. Tai jai atvėrė ir kelius į festivalį „Birštonas“.
„Oi kokie buvo tuomet įspūdžiai ir emocijos! Tai – pirmas rimtas mano festivalis, kuriame atlikėjams plojo už jų solo pasirodymus... Įsivaizduokite, koks jausmas, kai tu prisistatai publikai, o ji aplodismentais pritaria“, – iki šiol 1988 – ųjų pavasario akimirkas prisimena atlikėja.
Ji patikino – Birštono festivalis yra ypatinga vieta, kurioje muzika yra suprantama, išjaučiama ir laukiama.
„Tai – mano festivalis. Sudalyvavau jame pirmą kartą, paskui – dar kartą, paskui – dar kartą... Nesistengiu jame pasirodyti kaskart. Reikia scena dalintis ir su kitais atlikėjais. Bet, kad negroju ir nedainuoju Birštone, nereiškia, jog čia neatvykstu. Atvirkščiai – man tuomet būna trumpos atostogos: gyvenu viešbutyje, einu į SPA procedūras, klausausi kolegų pasirodymų“, – sakė N. Malūnavičiūtė.
Ji yra išsaugojusi Birštono festivalio nuotraukų galeriją, kaskart sužadinančią daug jaukių, šiltų prisiminimų.
Įsimintiniausi džiaze jai buvo 2012 metai. Tuomet ji festivalio organizatorių įvertinta už nuopelnus muzikai. N. Malūnavičiūtė buvo pirma moteris, kuriai skrtas toks apdovanojimas.
Atlikėja neslepia – tuomet ji labai susigraudino, nes nieko panašaus sulaukti nesitikėjo.
„Man svarbus toks dėmesys. Tarsi išaugo sparnai. Ypač kai Birštone skamba ne tik gera muzika, bet per festivalį visada būna geras oras, neįtikėtina atmosfera, aplanko bendrystės jausmas. Čia kaskart tarsi vyksta stebuklai, o šitoje scenoje aš pati tikriausia“, – sakė N. Malūnavičiūtė.
Ji sakė iki šiol neprisimenanti, kuomet pirmą kartą uždainavo. Kad begalinis noras dainuoti gimė kartu su jos sūnumi, tą atlikėja žino.
„Vienu metu dainavimas tapo net svarbesnis nei grojimas. Tačiau visada džiaugiausi, kad valdau ne tik balsą, bet ir instrumentą“, – pasakojo pašnekovė.
Namuose N. Malūnavičiūtė vertina tylą. Kai pasiilgsta muzikos, ji apsilanko kokiame nors koncerte.
„Nėra blogų muzikos žanrų. Yra tik kokybiškas, įtaigus, profesionalus arba ne atlikimas“, - sakė N. Malūnavičiūtė.
Ji nusišypsojo – į veiklos jubiliejui skirtą koncertinį turą vykti kol kas neketina. Nors jei kas nors imtųsi jį organizuoti ir leistų jai dainuoti, ką nori, tuomet greičiausiai sutiktų leistis į kelionę per Lietuvą.
„Tik – jokių lazerių ar dviejų metrų aukščio robotų koncerte nebūtų!, - juokėsi N. Malūnavičiūtė, - Nors... jei galėčiau scenoje groti ir dainuoti ką noriu, gal ir ant afišų „Jubiliejinis turas“ parašytume!“.
Tarptautinis džiazo festivalis „Birštonas“ vyksta kas dvejus metus. Šįkart per savaitgalį muzikos gurmanams pristatyta 18 projektų.
+47