Trumų medžioklę Italijoje išbandžiusi Giedrė Talmantienė: „Suprantu tuos, kurie gyvena lėtu ritmu“
Ko šiandien ieško intensyvaus tempo išvarginti ir viską gyvenime pasiekę žmonės? Norite paprasto laimės recepto? Giedrė Talmantienė kviečia į daug kam dar nežinomą Markės regioną Italijoje išgirsti apie jį iš tų, kurie išdrįso viskuo aprūpintą savo gyvenimą apversti aukštyn kojom.
„Bankininkė Julia metė darbą mieste, nusipirko namelį ant ratų ir ūkyje ėmė auginti aveles, o Paolo, ne vienerius metus dirbęs juodųjų ir baltųjų trumų tiekėju geriausiems Londono restoranams, visame pasaulyje garsiems virtuvės šefams kaip Džeimis Oliveris ar Gordonas Ramzis, surestauravo savo tėvų akmeninį namuką ir savo svečiams siūlo patirti malonumą – kilmingųjų grybų, dėl kurių iš proto eina viso pasaulio gurmanai, medžioklę“, – pasakoja LNK gyvenimo būdo žurnalo „Nuo.. Iki...“ vedėja Giedrė Talmantienė.
„Botai aplipę šlapia žeme, nes vakar gerai palijo, o trumų medžioklei tai nepadeda. Tas brangus delikatesas stipriai kvepia tik tuomet, kai žemė sausa. Trumų medžiotoja kalytė Elektra nenuvilia – sustingsta, ima uostinėti ir puola rausti. Tada nustoja ir žvilgteli šeimininkui į akis – jau! Ir gauna bučinį. Baltasis trumas atkapstytas, ir Paulo leidžia man jį iškasti specialiu kastuvėliu. Sako, gerai pavyko, jis kiaušinio dydžio ir sveikutėlis, traukiant iš žemės nei trupučio nepažeistas. Paulo paleidžia ir kitą šunytę Jandą, bet ji negali susikaupti ir tik voliojasi po ąžuolais“, – įspūdžius apie trumų medžioklę pasakoja G.Talmanienė.
„Paulo daugiau nei prieš 10 metų atsikraustė į šį užkampį ir gyvena taip, kaip jam patinka. Nuomoja kelis kambarius svečiams, gamina fantastiško skonio naminį maistą ir kartais vis dar tiekia šviežius trumus tiesiai Britanijos virtuvės žvaigždei Džeimiui Oliveriui į rankas. Man atrodo, kad tuo ne Paulo, o garsusis šefas turėtų labiau džiaugtis, nes gauna pačius geriausius. Janda dūksta, Elektra dirba ir trumų jau prikasta gerokai daugiau, nei reikia pietums. Į Paolo ūkį ateina kaimynė nešina tikrai ne parduotuvėje pirktais kiaušiniais. Prie šviežių trumų reikia pagaminti ir makaronus, laukiniai šparagai iš aplinkinių pievų jau atkeliavo ant stalo, kaip ir geras kietasis sūris. Paaiškėjo, kad kočioti taip, kaip reikia tolygiai, aš nemoku, bet Paolo pagamintos pastos skonis nenukentėjo, o trumų sluoksnį tarkavom tokį, kad užklotų viską kaip storas patalas. Kartočiau ir kitiems palinkėčiau pakliūti į tokią trumų medžioklę. Po jos sėdžiu, glostau tinginę Jandą ir puikiai suprantu Paolo, kuris dabar gyvena tokiu lėtu ritmu“, – pasakoja iš Italijos grįžusi G.Talmantienė.
„Nuo... Iki...“ – pirmadieniais, 20 val. per LNK.
Fotogalerija:
+11