Prieš tapdama mama septynerius metus grožio sferoje dirbusi bei Vilniaus universitete studijavusi 24-erių Simona Lipnė pripažįsta, jog visada svajojo apie didelę, darnią, stiprias tradicijas puoselėjančią šeimą. Trys vaikai buvo tas skaičius, kokio Simona nebijojo, tik, vargu, ar tikėjosi, kad šie dangaus stebuklai atkeliaus vienu metu. „Kartais sunku patikėti, kad man taip pasisekė“, – pokalbį pradeda šį pavasarį trynukų sulaukusi moteris.
Simonos gyvenimo istorija verčia prisiminti romantines dramas: tuomet dar būsimas vyras jai pasipiršo po pusės metų pažinties ir jie pradėjo planuoti ne vestuves, bet vaikus. Nors pradžia ir nebuvo sėkminga, atradus tinkamus vaistus jauna pora pastojo.
„Jau trečią nėštumo savaitę sužinojau, jog laukiuosi trynukų! Iškart nulėkiau pas vyrą į darbą ir, turiu pripažinti, – jis reagavo daug džiaugsmingiau nei aš. Galbūt todėl, kad padėjau savo seserims auginti jų vaikus ir žinojau, kas mūsų laukia, tuo tarpu jam tai buvo visiškai nauja patirtis. Vyras nuramino ir mane, vis kartojo, jog mes tikrai susitvarkysime.
Tikrai nebuvo jokio dirbtinio apvaisinimo, kaip galvoja daugelis. Mano mama yra iš dvynių, gal tai turėjo įtakos, bet viskas tikrai vyko natūraliai, užteko porą mėnesių gerti vaistus. Be to, bažnyčia buvo ta vieta, kurioje prašiau pagalbos ir mano maldos buvo išgirstos”, – pasakojo Simona.
Po gimdymo teko visą mėnesį praleisti ligoninėje, kurioje netrūko iššūkių. Jauna moteris be pertraukos kas 3 valandas turėjo traukti pieną trims mažyliams, o sunkiausia buvo naktimis. Dabar Simona tikina, kad skųstis neturi kuo, nes su vaikais susitvarko kuo geriausiai ir nevengia nusistebėti, kaip to nepadaro mamos, auginančios vieną ar kelis vaikučius.
„Kitos mamos man sako, jog kalbėčiau kitaip, jei pati maitinčiau savo vaikus. Perskaitau tikrai daug negražių komentarų, tačiau stengiuosi nekreipti į juos dėmesio. Reta mama supras, ką reiškia beveik pusmetį traukti pieną trims vaikams. Manau, tai daug sunkiau, nei maitinti krūtimi.
Iš pradžių, pirmas penkias dienas, sunkiai traukiau priešpienį, vėliau, gausėjant pienui, pradėjau jį šaldyti. Turėjau prisišaldžiusi net du stalčius. Vaikučius galėjau lankyti kas tris valandas, o mūsų pasimatymas trukdavo apie pusvalandį. Tos 30 minučių man buvo tobulos.“
Simonos Lipnės trynukai gimė sulaukę 31 savaitės ir 5 d., tad pirmąsias gyvenimo dienas mažyliai praleido reanimacijoje. Tiesa, neilgai: Herkus ir Emilija vos keletą dienų, Patricijai pasisekė mažiau – čia ji išbuvo 8 dienas.
„Čia praleidome dar 3 savaites. Gal keistai nuskambės, bet buvo visai smagu. Vyras buvo šalia, abu – laimės pilni. Tiesa, vyras neėmė tėvystės atostogų, kas rytą skuosdavo su kostiumu iš palatos į darbą, o seselės jį išlydėdavo su šypsena. Vakare jis grįždavo ir toliau rūpindavosi mumis, naktimis keldavosi kartu su manimi. Tos dienos mus labai sutvirtino kaip šeimą.“
Simona pasakoja, kad pati pradžia buvo energinga, tačiau dabar, prabėgus penkiems mėnesiams, moteris jaučia nuovargį. Didžiausias sunkumas – keltis naktimis, o prie poilsio trūkumo prisideda ir mokslai dieninėse studijose. Visgi jauna mama džiaugiasi, kad jos mažyliai jau sugeba patys savimi užsiimti, tad bent dieną galima kiek atsikvėpti.
Nepaisant visų iššūkių, kuriuos siunčia gyvenimas, Simona turi mažytę svajonę – po dešimtmečio susilaukti ketvirto vaikučio.
„Jei tik leis galimybės, norėtume turėti pagranduką. Neslėpsime, norime pajusti, ką reiškia auginti tik vieną vaikutį. Ar nebijome, kad vėl galime sulaukti trijų? Manau, tikimybė lygi nuliui, o jei taip ir nutiktų, matyt, Dievas geriau žino, kam ir kiek vaikų atsiųsti. Atlaikysime su vyru viską!”
Visą Simonos Lipnės istoriją skaitykite jau šį ketvirtadienį (11.30) pasirodysiančiame Mamų radijo istorijų ir fotografijų leidinyje „Įkvepiančiai motinystei“.
