Vos 25-erių metų sulaukusi Simona Lipnė „Instagram“ paskyroje tapo žinoma, kai prieš metus susilaukė trynukų: Herkaus, Patricijos ir Emilijos. Moters profilį šiuo metu seka net 21 tūkst. žmonių. Simoną būtų galima pavadinti super moterimi, kurios veidą, besisukant tarp trijų mažylių, visuomet puošia plati šypsena.
Simona, Jūs savo socialinėse paskyrose, „Instagram“ bei „Facebook“, nevengiate dalintis vaikų nuotraukomis bei pastebėjimais apie mažylių auginimą. Koks šio dalinimosi viešojoje erdvėje tikslas ar idėja?
Norėjau visiems parodyti, kad trys vaikai nėra kažkoks baisus dalykas. Laukdamasi sulaukiau komentarų ir netgi užuojautos iš žmonių, auginančių vieną vaiką. Jie sakė, kad bus labai sunku ir mes nesusitvarkysim. Tad man toks vidinis noras buvo parodyti jiems, kad viskas priklauso nuo požiūrio. Jau metus ir tris mėnesius mano ir mano vyro požiūris nesikeičia. Mes dalinamės tuo, kad nėra viskas tik sunku gyvenime. Tai išbandymas, atsiųstas stipriems žmonėms.
Nenuostabu, jog pradėjus dalintis vaikų nuotraukomis atsirado ir ne itin draugiškai nusiteikusių žmonių. Šie nevengia Jūsų aptarinėti įvairiuose internetiniuose forumuose ir netgi nurodinėti, kaip turėtumėte auklėti savo vaikus. Kaip į tai reaguojate? Visgi, tai nėra pačios maloniausios emocijos.
Žinau, kad tai vyksta, bet niekuomet neskaitau komentarų apie save forumuose. Aš turiu, ką veikti gyvenime. Dažnai iš aplinkinių ir netgi visai nepažįstamų žmonių gaunu žinučių, jog ten ir ten esu aptarinėjama, užgauliojama ar panašiai. Manau, kad įžeidžiančius ir nieko bendro su realybe neturinčius komentarus rašo paauglės arba moterys, neturinčios vaikų, neturinčios vyrų. Galbūt neturinčios ir darbų, mėgstamos veiklos. Tačiau, man kitų nuomonė nėra įdomi ir dažniausiai tokie dalykai mane juokina. Pavyzdžiui, paskutinis komentaras, kurį girdėjau, buvo apie mano vaikų vežimėlių nešvarumą. Neva jie purvini, nevalomi. Žmonės netgi kelia nuotraukas, kuriose pavaizduoti minėti vežimėliai, ir iškelia tas vietas, kuriose matosi kokia nors dėmė. Juokinga. Įsivaizduokite, kaip žmonės neturi ką veikti.
Grįžkime prie vaikų. Ką visgi reiškia būti trijų vaikų mama?
Tai yra didžiulė laimė, vidinė pilnatvė. Jau vienas vaikas teikia daug džiaugsmo, tad tie, kurie turi vieną vaiką, tegul padaugina viską iš trijų. Žinoma, būna ir vargų, tačiau jų būna ir su vienu vaiku. Tai yra triguba laimė. O dabar, kai jie jau pradeda tarpusavyje bendrauti, žaisti kartu, juokiasi bei gaudo vienas kitą, man nėra nieko tobuliau. Viskas tik lengvėja ir mes galime džiaugtis gyvenimu. Kartu ir keliaujame, ir žaidžiame. Galime veikti viską. Labai smagu.
Kaip išmokote planuoti savo laiką? Juk tam reikalinga tam tikra dienotvarkė.
Iš tikrųjų režimas yra svarbiausia. Jis viską sudėlioja į vietas. Jeigu jo nebūtų, namuose būtų chaosas. Pavyzdžiui, jei vaikas ima verkti, pasižiūri į laikrodį ir žinai, kad dabar jis nori miego. Nėra taip sudėtinga, kaip atrodo.
Bet turite auklę, kuri Jums padeda?
Turiu žmogų, kuris man padeda. Pavyzdžiui, išėjus į lauką, Herkus, jau pradėjęs vaikščioti, pasileidžia bėgte ir jam nesvarbu, kad aš jį kviečiu. Tuo tarpu mergaitės keliauja į kitą pusę. Neturiu trečios rankos, todėl vienai būtų sudėtinga vaikščioti su mažyliais lauke.
Jei neturėčiau auklės, tikriausiai, negalėčiau su jais išeiti į laiką, maistą jiems ruoščiau naktimis, kuomet visi miega ir, greičiausiai, būčiau pavargusi. Nes dabar aš tikrai nesijaučiu pavargusi - vakare nejaučiu nuovargio. Žinoma, būna dienų, kai, pavyzdžiui, vaikui dygsta dantys ir jis prabunda naktį. Tuomet taip, ryte man būna kiek sunkiau. Tačiau išgeriu kavos, pavalgau ir toliau gyvenu. Užmigdžius vaikus nakčiai man norisi dar kažką veikti.
O ar turite akimirkų, kai galite pabūti tik dviese su vyru? Kažkur išvažiuoti, nueiti į spektaklį?
Mūsų laikas - kai užmigdome vaikus. O šiaip, stengiamės be mažylių išsiruošti į savaitgalines keliones. Jau buvome keturis kartus. Anksčiau pavykdavo dažniau, o dabar, kai jie jau didesni, vaikai nenoriai pasilieka su kitais žmonėmis. Dabar toks etapas, kuomet jie nori labiau būti su mama ir tėčiu. Be to, kitiems sunkiau suprasti, ko jie konkrečiu metu nori. Tačiau, pavyzdžiui, šį savaitgalį vyksime į vestuves ir paliksime vaikus artimiesiems: vieną pas mano mamą, kitą pas sesę, o trečiąjį pas draugę. Tokiu būdu ir išvyksime.
Mūsų laikas būna visada. Net ir tada, kai išeiname į miestą ir vežiojame mažylius vežime. Jie sėdi, žvalgosi, o mes galime kalbėtis. Vaikai mums tikrai netrukdo. Priešingai, jie tik dar labiau mus su vyru suartino ir mes tapome dar stipresne šeima.
Simona, o ką Jums reiškia šeima? Ar pagalvojate apie dar vieną vaiką?
Norėčiau turėti daugiau vaikų galbūt tuomet, kai šie jau pradės eiti į mokyklą ir taps savarankiškesni. Tuomet aš būčiau nieko prieš, nes vaikai suteikia daug džiaugsmo. Man vaikus auginti yra paprasta.
O šeima man yra viskas. Neįsivaizduoju, kaip būtų galima gyventi be šeimos. Kartais pagalvoju, ką aš veikiau gyvenime anksčiau, neturėdama savo mažylių ir mylimo vyro šalia.