Trys dienos Estijoje
Užsitęsusi žiema prieš kelias savaites suteikė galimybę dar pasidžiaugti teikiamais jos malonumais. Aplankę kaimynus estus grožėjomės ledo skulptūra patapusiu kriokliu, susipažinome su žveju, kuriam virtuvę atstoja ištisas ežeras, o paragavę nuostabių patiekalų, sužinojome, kad jie pagaminti iš receptų knygos, kurią parašė ne kas kitas, o šuo. Taigi kviečiame į svečius pas estus!
► Varvekliais pasidabinęs Jägalos krioklys
Šiltuoju metų laiku purslais nuo krioklio krintantis vanduo – įspūdingas reginys... Tačiau ne ką mažiau kvapą gniaužiantis vaizdas jus pasitiks ir žiemos metu.
Norėdami pamatyti šį užšalusį gamtos stebuklą, aplankykite Estiją žiemą arba ankstyvą pavasarį. Maždaug iki balandžio mėnesio įspūdingo dydžio ledo siena dar nebūna ištirpusi. Šį neįprastą reginį rasite keliaudami didžiausio Estijos nacionalinio parko Lahemaa link ir nutolusį vos 25 km nuo Talino.
Daugiau nei 50 m pločio krioklys laikomas plačiausiu natūraliai susiformavusiu kriokliu Estijoje. Jis susidarė Jägalos upėje, kuri maždaug už 4 km įteka į Suomijos įlanką, o krioklio vanduo krinta beveik nuo 8 m aukščio kalkakmenio uolos. Galima numanyti, kad karštą vasaros dieną čia taip pat būna tikra atgaiva sielai... Bet kuriuo atveju, krioklys vertas dėmesio.
Apsilankę šioje vietoje šaltuoju metų laiku, turėsite išskirtinę galimybę pasižvalgyti, kaip krioklys atrodo ir iš vidaus. Lėtai žingsniuodami itin slidžiu lediniu koridoriumi, viršuje išvysite spindinčius varveklius ir galbūt pasijusite lyg ledo karalystėje...
► Karšta žuvienė ant ledo
Keliaujant po rytinę Estiją, tikrai atsidursite šalia penkto pagal dydį Europoje Peipsi ežero. Jo pakrantė tiesiog nusėta kaimais ir kaimeliais, garsėjančiais rūkyta žuvimi, auginamais agurkais ir geriausios šalyje rūšies svogūnais. Šis Estiją ir Rusiją jungiantis ežeras jau nuo senų laikų masina ne tik vietos gyventojus, bet ir keliaujančius turistus.
Visais metų laikais čia rasite įvairiausių pramogų. Apsilankiusieji žiemą nepraleidžia progos ant užšalusio ežero išbandyti poledinę žūklę. Turizmo centre išsirinkę sodybą, galėsite išsinuomoti kambarius (šiltuoju metų laiku – pasistatyti palapinę) ir valtis. Na, o šaltuoju sezonu jus ne tik pavėžins ledo rogėmis, pamokys, kaip išgręžti eketę, pagauti, išdoroti, paruošti ir išrūkyti žuvį, bet ir atsižvelgs į asmeninius jūsų norus bei poreikius.
Taigi ir mes, susėdę į roges, judame ežero ledu vietinio žvejo Tauno Laasiko link, kuris pasitinka mus jau ruošdamas žuvienę. Neaprėpiami ežero plotai jam atstoja nuosavą virtuvę, o mus visus jau bepradedąs kandžioti šaltukas jam akivaizdžiai nė motais – šios didžiulės virtuvės šefas tiesiog mėgaujasi tuo, ką daro geriausiai.
Pirmieji žuvienės ingredientai jau verda, o pagauta žuvis pagardins patiekalą šiek tiek vėliau. Baigiant virti, kulinaras įpils dar šlakelį alkoholio ir galėsime skanauti!
Kol verda žuvienė, pasistipriname sumuštinukais su šviežia, kelias valandas pamarinuota žuvimi ir paragaujame tame regione gaminamos kvietinės degtinės hansos. Ką gi, Terviseks (lietuvių k. „Į sveikatą!“)!
Taip pat žvejams parodžius, išmokstame gręžti eketę, sužinome, kad geriausiai žuvys kimba ant pagautos žuvelės akies, o galiausiai jau ir vairuojame dvivietes ledo roges, estų vadinamas karakatica. Taigi, pasisėmę gerų emocijų, patariame neaplenkti apledėjusio Peipsi ežero ir jo nuoširdžių vietos gyventojų šaltuoju metų laiku.
► Pietūs ant jūros kranto
Ar norėtumėte papietauti ant jūros kranto esančiame restorane, pro langus regėti vandens platybes, susipažinti su namo savininkais, išgirsti jo atsiradimo istoriją ir pasivaikščioti po idiliškai ramią pakrantę? Mes norėjome, pasisvečiavome, susipažinome...
Estijos šiaurėje, vos už 45 min. kelio nuo Talino esančiame kaimelyje Kolga-Aabla, restorano MerMer savininkai Merrit ir Jaana Kiho svečius pasitinka su plačiomis šypsenomis ir gardžiais patiekalais. Pro didžiulius langus besiskverbianti saulės šviesa ir šiluma suteikia namams nepaprasto jaukumo, o pasklidę gaminamo maisto kvapai praneša apie neabejotinai puikią kulinarę.
Sutuoktiniai pasakoja, kad jie, keliaudami po Viduržemio jūros šalis, buvo taip sužavėti šių šalių virtuvių, jog patys nusprendė atidaryti nuosavą restoraną. Gamindami daugiausia iš natūralių, šiame kaime vietos gyventojų išaugintų produktų ir pagautų žuvų, šeimininkai žavi ne tik pačius estus, bet ir atvykusius iš svetur.
Iš anksto pasiskambinę ir rezervavęsi pietus ar vakarienę, būsite maloniai priimti visais metų laikais. Vasarą galėsite išsimaudyti vos už keliasdešimt metrų esančioje jūroje, o žiemą pasivaikščioti užšalusia pakrante. Šis tylos ir ramybės kampelis neturėtų palikti abejingų.
O kad svečiai išragautus patiekalus galėtų pasigaminti ir namuose, šeimininkai parašė receptų knygą... Tiksliau tai padarė jų šuo buldogas, vardu Dionas Hummeris. Ištikimasis sargas ne tik rašo knygas, bet ir turi nuosavą tinklaraštį.
Šios puikios komandos hobis ir kartu darbas neliko nepastebėtas: jis įtrauktas į geriausių Estijos restoranų sąrašą! Specialiai komisijai vertinant ne tik patiekalų skonį, bet ir interjerą, tradicijas, kasmet išrenkama 50 puikiausių restoranų, tarp kurių praėjusiais metais ir pateko mūsų aprašytasis.
► Mediniai dirbiniai
Užsukę į Rytų Estijoje esantį medžio dirbinių centrą Avinurme, susipažinsite su estų meno ir amatų tradicijomis. Galėsite ne tik įsigyti įvairių gaminių, bet ir išmokti patys juos gaminti: specialiose dirbtuvėse patyrę meistrai pamokys supinti ir dekoruoti krepšius, kepti naminę duoną, lieti žvakes ir t. t.
Jei atvyksite ilgesniam laikui, apsistokite viešbutyje, aplankykite vietos ir traukinių muziejus, atsipalaiduokite saunoje ir, žinoma, pasigrožėkite vietos apylinkėmis.
► Skaniausias kada nors ragautas „Napoleonas“
Jei, viešėdami Estijoje, riedėsite keliu Tartu–Talinas ir užsimanysite pasaldinti savo gyvenimą, būtinai užsukite į restoraną Põhjaka ir paragaukite „Napoleono“ torto. Dar ne kartą čia norėsite sugrįžti ne tik dėl šio burnoje tirpstančio, šviežio ir skanaus gardėsio, bet ir kitų skoniu garsėjančių patiekalų, jaukaus interjero, malonios aplinkos.
Jaunuoliai Ott, Märt ir Joel, prieš maždaug trejus metus antram gyvenimui prikėlę seną dvarą, šiandien žinomi visoje Estijoje. Senų laikų dvelksmas sukuria ypatingą atmosferą, o kasdien skirtingų patiekalų valgiaraštis iš natūralių, visai čia pat užaugintų produktų žavi kiekvieną čia apsilankiusįjį. Turbūt ne veltui praėjusiais metais iš 50-ies geriausių restoranų šalyje jie užėmė 5-ąją vietą.
Ką gi, trumpą ir dar žiemą menantį pasivaikščiojimą po Estiją ties šia vieta ir baigsiu. Žinoma, dar daug kas liko už kadro. Kita vertus, ir neapsakysi visko žodžiais. Kaip byloja banali, bet teisinga frazė – „Geriau vieną kartą patirti, nei šimtą kartų išgirsti“. Taigi keliaukite į Estiją, patirkite, pajuskite, paragaukite ir pamatykite!..
Po Estiją žvalgėsi ir įspūdžiais dalijosi Rūta Plonytė