Tūkstantinė minia proteste „Šalin rankas“ – atvyko ir žinomi veidai: valdžiai – aštri kritika ir liežuviai

Mitingą užbaigė Lietuvos himnas ir skanduotės „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“

Protesto mitingą užbaigė ISM universiteto choro „Bel Canto“ drauge su tūkstantine minia sugiedotas Lietuvos himnas bei galinga skanduotė "Šalin rankas nuo laisvo žodžio“.

Po jos E.Kubilius pakvietė susirinkusiuosius dar nesiskirstyti bei pasilikti prie laužų, pabendrauti bei paklausyti gyvai atliekamos muzikos.

A.Šindeikis: kiekvienai kartai teks ginti mūsų Konstituciją

Teisininkas Algimantas Šindeikis teigė, kad jį pakvietė pabandyti paaiškinti, kas gi nutiko, kai mūsų Seimas nusprendė užsipulti visuomenę, prisiimti daugiau galios, nei jam yra skirta mūsų Konstitucijoje.

„Matau, kad čia yra daug žmonių, kurie yra tokio amžiaus, kad dar net nebuvo gimę, kai mes pirmą kartą balsavome atkūrus Nepriklausomybę priimant mūsų Konstituciją. Jų tėvai balsavo. Tas dokumentas yra šventas. Tai mūsų sutartis ir nuo to, kaip mes jos laikysimės, priklausys, ar šitoj valstybėje bus darna, ar mes žengsime į priekį, ar turėsime pakankamai laisvės gyventi taip, kaip esame nusipelnę. Ar vis dėlto atsiras tam tikros institucijos, kaip dabar yra nutikę su mūsų parlamentu, kurie nuspręs, kad mes neturime teisių. Kad jų teisė priimti tokį įstatymą, kokio jie nori, yra aukštesnė nei mūsų Konstitucija.

Ką gi sako mūsų Konstitucija – 25 straipsnis: laisvė rinkti, gauti ir skleisti informaciją. Tai yra žmonių laisvė. Ne parlamento, o žmonių laisvė.

Iš šito straipsnio atsirado taip pat konstitucinė institucija – visuomeninis transliuotojas. Pabrėžiu – jis turi būti visuomeninis transliuotojas. Ne politikų, ne Vyriausybės transliuotojas, o visuomenės transliuotojas.

Atrodo, labai paprasta suprasti, tapus parlamentaru, kokios yra tavo teisės ir kokia yra tavo vieta pagal mūsų Konstituciją. Bet matome, kad tas valdžios poreikis, troškimas yra tokio dydžio, kad žmonės atėję nesupranta, ką jie daro“, – kalbėjo teisininkas.

Anot jo, parlamentarai negali išspręsti elementarių klausimų, kuriuos jiems privalu išspręsti, kad žmonėms nebūtų gėda dėl jų. Jis pabrėžė, kad Lietuvos parlamentarai iki šiol gali nuo baudžiamosios atsakomybės pasislėpti Seime prisidengę mandatu, nieko nedaro, kad tai pakeistų.

„Iki šiol mūsų parlamento narys gali toliau būti parlamento nariu sėdėdamas kalėjime. Apie tai, ką jie turėjo padaryti seniai, jie nieko nedaro, neva neužtenka laiko ir sutarimo. Bet kai jiems reikia susitelkti didinant savo galias, nutildyti žurnalistus, užvaldyti nacionalinį transliuotoją, jie yra pakankamai susitelkę ir pakankamai efektyvūs ir greiti.

Ką tai rodo? Tai rodo, kad kiekvienai kartai, taip pat ir tai, kuri stovi čia, teks ginti mūsų Konstituciją visomis išgalėmis.

Prieš ateidamas čia paskambinau savo teisės profesoriui, vienam iš Konstitucijos tėvų Vytautui Sinkevičiui ir klausiau, ką pasakyti žmonėms. Jo atsakymas buvo labai trumpas ir aiškus – „jiems to padaryti nepavyks“, – kalbėjo A.Šindeikis.

Tą V.Sinkevičiaus frazę palydėjo garsūs plojimai ir pritarimo švilpimas.

A.Šindeikis toliau pacitavo Markui Twainui priskiriamus žodžius, kad tarp kūdikių vystyklų ir politikų yra daug kas bendro, todėl juos reikia dažnai keisti. Vis dėlto jis tikino, kad tai nereiškia, jog jis norėtų sumenkinti Seimą kaip instituciją ir jog parlamentaras visada bus reikalingas mūsų valstybei.

Dar jis paminėjo, kad šis mitingas nėra nei pirmas, nei paskutinis, o bandymai pažaboti laisvą žodį yra būdingas visiems politikams – ir kairei, ir dešinei: „Yra buvę visokių atvejų, buvo įvykių, kurie buvo nuskurdinę privačią žiniasklaidą.“

Rodė Seimui liežuvius ir rėkė

Mitingo vedėjas Edvardas Kubilius, pranešęs susirinkusiesiems, kad, policijos vertinimu, susirinko tiek pat žmonių kaip ir per ankstesnius mitingus, – mažiausiai 10 tūkstančių, paprašė susirinkusiųjų atsisukti į Seimą ir parodyti jiems liežuvius, kad mažiau pliurptų.

Vėliau ant scenos pasirodęs aktorius ir LRT televizijos laidos vedėjas Mantas Stonkus paprašė susirinkusiųjų sukelti kuo daugiau triukšmo „vienam tokiam Juozui“. Minia galingai pradėjo rėkti.

Po keturių mėnesių pertraukos prie Seimo vėl rengiama protesto akcija organizatoriai siekia atkreipti dėmesį į parlamente svarstomus Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimus, kurie, anot jų, suvaržytų nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą, jį politizuotų.

Rita Miliūtė Seimo valdantiesiems parodė vidurinį pirštą

Rita Miliūtė į sceną užlipo su maškinėliais „Miliūte, lauk“.

Ji priminė profesorės Tomos Birmontienės ekspertizę, kuria remiantis šitą LRT įstatymą reikėtų išmesti į šiukšlių dėžę.

„Mes turime premjerę, kuri sakė, kad po praėjusių žiemos protestų, jog bus atsižvelgta į protestuojančiųjų nuomonę. Ar buvo? Ne. Mes turime premjerę, kuri viceministro poste laiko žmogų, kuriam šiandien per sudėtinga atsakyti į klausimą, kieno yra Krymas, ir ji, pasitarusi su ministre siųs viceministrą kaip į bausmės batalioną į Ukrainą. Kur mūsų žmonės važiuoja padėti ir mokytis. Mes turime valdžia, kuri ten siunčia kaip į bausmės batalioną...

Ir šitie patys valdantieji, premjerės socdemai, apsiblinkevičiūtinę nuo pat pirmos rinkimų kampanijos dienos, kartu su tais, kurie ima valstybės pinigus už tai, kad važinėja savo automobiliais, jie žeria pataisas LRT įstatymo projektui...

Ar bus labai baisu, jeigu kai kurių žurnalistų ten nebus? Mes susitiksim kitaip. Bet bėda yra ta, kad LRT nėra pradžia ir pabaiga“, – kalbėjo R.Miliūtė.

Ji taip pat pabrėžė, kaip jai sunku matyti nekompetenciją valdžioje ir norą naikinti LRT prisidengiant neva noru ją pagerinti.

„Nepaisant to, kaip sunku matyti tuos, kurie balsuoja prieš svarbius Lietuvos valstybei saugumo klausimus ir už LRT silpninimą, sau pasidariau vieną išvadą – jeigu kas tokios išvados nepasidarė, tai jiems, matyt, yra gerai viename laive su tais, kurie balsuoja prieš svarbius Lietuvai sprendimus.

Vieną laivą ukrainiečiai 2022 metais pasiuntė labai konkrečia kryptimi. Iki tol buvusį tiesiog vulgarų ženklą jie pavertė politiniu manifestu ir aš šiandien jį iš jų skolinuosi.

Aš žiūriu į Seimą ir aš, Rita Miliūtė, rodau vidurinį pirštą šitos Seimo valdančios daugumos teisiniam neraštingumui, kompetencijos valdyti valstybę nuliui, nepagrįstoms ambicijoms. Ir noriu pasakyti – mūsų neišgąsdinsit“, – kalbėjo žurnalistė.

Po jos į sceną išėjęs protesto vedėjas Edvardas Kubilius papokštavo, kad skelbia viktorina: „Kas iš Lietuvos vadovų šiuo metu net norėdamas negalėtų taip parodyti to piršto, nes patyrė traumą?“

Taip jis priminė prezidentą Gitaną Nausėdą, kuris susižeidęs ranką juokavo, kad tai apsaugo jį nuo vieno gesto rodymo.

Pareigūnai: protestuoja mažiausiai 10 tūkst. žmonių

Protesto mitinge budintys policijos pareigūnai tikslesnio protestuotojų skaičiaus įvardinti negalėjo, tačiau patvirtino, jog minioje – mažiausiai 10 tūkst. žmonių.

Gintarė Masteikaitė: „Turime koaliciją apie nieką ir turime poną Nieką, kuris tokią koaliciją patvirtino“

Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narė Gintarė Masteikaitė pasidžiaugė matydama tiek „gražių, šviesių žmonių“.

„Prieš 11 metų, 2015 m., gegužės 7 d., socialdemokratai paskelbė galimai paskutinį sveikinimą Spaudos atgavimo dienos proga. Ir jis skambėjo taip: „Tegyvuoja laisvas žodis. Demokratijos stabilumas neįmanomas be ketvirto kertinio akmens, ketvirtosios valdžios. Laisva žiniasklaida užtikrina pirmųjų trijų valdžių skaidrumą bei suteikia piliečiams galimybę priimti informuotus sprendimus. LSDP linki Lietuvos žiniasklaidai nepasiduoti vienų ar kitų politinių jėgų spaudimui, nesusigūžti prieš autoritetus ir pirmiausia atstovauti piliečių interesams.“

Tai buvo socialdemokratų žodis. Šiandien stovime prie Seimo ir ginamės nuo tos pačios partijos su jos chebra, kuri pamynė savo pačios duotus pažadus“, – kalbėjo G.Masteikaitė.

Jos teigimu, socialdemokratai pamynė savo pačių principus.

„Turime koaliciją apie nieką, kaip vakar sakė prezidentas ir turime poną Nieką, kuris tokią koaliciją patvirtino“, kalbėjo ji, o tuos žodžius palydėjo garsūs plojimai.

Ji taip pat ragino nepavargti ir nenuleisti rankų. Nes tokių protestų dar reikės.

Protestuotojai netelpa į Nepriklausomybės aikštę

Per pirmąjį protesto pusvalandį į Nepriklausomybės aikštę susirinko panaši minia žmonių, kokia buvo per pirmuosius gruodžio protestus, dalis netilpo į aikštę ir išsirikiavo Gedimino prospekte

Seimas po pateikimo yra pritaręs darbo grupės parengtoms LRT įstatymo pataisoms, jas dabar svarsto Kultūros komitetas.

Projekte numatytas nacionalinio transliuotojo misijos apibrėžimas, ko nėra dabartiniame teisės akte, naujo nacionalinio transliuotojo valdymo organo – valdybos įkūrimas, LRT tarybos didinimas nuo 12 iki 15 narių.

Taip pat siūloma nustatyti tam tikrus reikalavimus LRT tarybos nariams, peržiūrimos jos funkcijos.

Projektu ribojamas kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimas kuriant nacionalinio transliuotojo turinį. Tam reikėtų LRT tarybos leidimo.

Šiame projekte keičiami ir įstaigos generalinio direktoriaus atleidimo iš pareigų nepasibaigus kadencijai pagrindai. Siūloma, kad jis galėtų būti atleistas, jei netinkamai vykdo funkcijas, dėl viešojo intereso pažeidimo, šiurkščių pareigų pažeidimų ar nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimo.

Tačiau numatoma palikti tą pačią – dviejų trečdalių – balsų kartelę, kuri nustatyta dabar, norint atleisti LRT vadovą dėl nepasitikėjimo, tik išbrauktas reikalavimas surengti atvirą balsavimą. Balsavimo būdą palikta pasirinkti LRT tarybai.

Valdančiųjų siekis skubos tvarka priimti LRT generalinio direktoriaus atleidimą lengvinančias pataisas gruodį prie Seimo išprovokavo kelis protesto mitingus dėl grėsmės žodžio laisvei, kuriuose dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.

Nepavykus įstatymo pakeitimų priimti skubiai, Seime sudaryta transliuotojo valdyseną peržiūrinti darbo grupė. Būtent jos parengtą projektą kritikuoja dalis žurnalistų bendruomenės, aukštųjų mokyklų ekspertų.