Pro menininkės, drabužių dizainerės Dovilės GUDAČIAUSKAITĖS (42) namų langą atsiveria vaizdas į ežerą. Aštuntojo dešimtmečio dviaukštis Vievyje – tarsi išplaukęs iš vaikystės prisiminimų. „Kai atvažiavau, žydėjo alyvos, o aplinka man tyliai kalbėjo apie močiutę ir namus“, – sako ji, žvelgdama pro virtuvės langą. Ta pačia kryptimi, lyg viską suprastų, žiūri ir augintinė Gulbė, Dovilės gyvenime atsiradusi po mamos mirties.
Visko pastaraisiais metais jos gyvenime buvo daug. Skaudžių patyrimų – irgi. Dabar, rodos, atėjęs šviesos periodas, kai lengva ranka galima numoti į varvantį stogą, provincijos kaimynų keistenybes ir nenudažytas virtuvės spinteles.
Kai džiugina pasivaikščiojimai su Gulbe paežere, rudens obuolių kvapas, maudynės šaltame ežere ir kūryba. Šią savaitę Dovilei teks važiuoti į Vilnių dažniau – savaitgalį vyksiančioje tarptautinėje šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius’22“ pristatys savo instaliaciją „Legatum Spe“.
Iš sovietinių laikų apklotų ji sukūrė meškinų kompaniją, kuri aiškiai kalba apie tai, kaip masinės gamybos tekstilės produktas, įsiskverbęs į sovietmečio namų buitį, tampa saugumą ir jaukumą deklaruojančiu žaislu. Per gyvenimo patirtis, per netekties rūbą, per naują pavidalą menininkė tarsi atveria šviesiąją, gydančią praeities ir ateities pusę, grąžina skolas už meilės stygių, sutvirtina ir gydo prisiminimus.