Robertas Tvorogalas – Turkijoje buvo mano diena

Robertas Tvorogalas / Scanpix nuotrauka
Robertas Tvorogalas / Scanpix nuotrauka
VALDAS PUTEIKIS
Šaltinis: Žmonės
A
A

Nepriklausomos Lietuvos istorijoje to dar nebuvo: šių metų pabaigoje nedideliame Pietų Turkijos Mersino mieste vykusiame sportinės gimnastikos Europos čempionate trenerio Jevgenijaus Izmodenovo auklėtinis Robertas TVOROGALAS (26) atlikdamas pratimus ant skersinio laimėjo aukso medalį, o ant lygiagrečių – bronzą.

„Reikėjo, kad po varžybų praeitų bent savaitė ir nebejausčiau įtampos, atsigaučiau, vėl galėčiau neįsitempęs bendrauti su žmonėmis, ypač – su užklupusiais žiniasklaidos atstovais. Bet koks turnyras man labai daug kainuoja ne tik fizinių, bet pirmiausia psichologinių jėgų. Tada nieko nesinori – tik pasislėpti pas močiutę kaime ir gerai išsikaitinti pirtelėje, o paskui – išsimiegoti. Tai puikiausias vaistas įtampai pašalinti. Esu vilnietis, tačiau mano širdis kaime, ten praleidau visas vaikystės vasaras ir patyriau daug artimųjų meilės.

Stresas atsiranda toli gražu ne prieš pat varžybas, o gerokai anksčiau, gal net prieš pusmetį iki jų. Ir to negalima nejausti per treniruotes. Jei kamuoja fizinės traumos, tada būtinai užklups ir psichologinės, o jei persekioja šios, tikėtinas ir koks nors fizinis skausmas. Uždaras ratas. Kad į jį nepatektum, turi ugdyti valią ir kovotojo mentalitetą. Norint pasiekti maksimalią koncentraciją, reikia be galo daug dirbti ir būti žvėriškai kantriam. Esu ramaus, gal kiek uždaroko būdo ir tai man padeda susikaupti lemiamomis akimirkomis. Kita vertus, neretai koją kiša ir didelė traumų baimė, jų tikimybė dėl itin prastų treniruočių sąlygų, todėl dažnai išsigelbėjimu tampa stovyklos Baltarusijoje.

Pirmoji pandemijos banga, kai paskelbus karantiną buvo uždarytos sporto salės ir uždrausta treniruotis, gerokai išmušė iš vėžių, tačiau per antrąją bangą, kai buvo daromos išimtys aukšto meistriškumo sportininkams, sportinę formą vėl atgavau. Sportinė gimnastika – iš tų sporto šakų, kurių sėkmę lemia paprasta žiūrovo akimi nepastebimas judesys, tiksliau, atlikto judesio kokybė ir tikslumas. Nuo ko tai priklauso, sunku pasakyti: manau, kad, be fizinio ir psichologinio pasirengimo, veiksmingas ir lemties faktorius, juk sportininkai dažnai sako: „mano diena“ arba „ne mano diena“. Turkijoje buvo būtent „mano diena“: skersinis nėra mėgstamiausias gimnastikos prietaisas, tačiau Europos čempionate fortūna buvo mano pusėje. Labai svarbu, kelintas patenki į finalą: jei startuoji pirmas, nežinai, kokių staigmenų gali pateikti varžovai, o jei paskutinis – būni pamatęs prieš tave pasirodžiusius ir jau gali įvertinti padėtį bei pademonstruoti, net ir rizikuodamas, pačius sudėtingiausius pratimus. Laimei, gimnastams nereikia atitikti tam tikros svorio kategorijos. Akivaizdu, kad lengvesniam dirbti ant prietaisų kur kas paprasčiau, tačiau neseku kiekvieno gramo, o vakarais – priešingai, nei derėtų, – mėgstu suvalgyti ką nors skanaus ir nesveiko.“⦿