TV laida „Visi mes žmonės": ką išgyvena ir su kokiais mitais susiduria poros, negalinčios susilaukti vaikų
Kai kankina kosulys ar vėžys – einame pas daktarą ir to nesigėdijame. Pagalbinio apvaisinimo procesas vis dar lydimas šnabždesių ar net šiokios tokios paniekos. „Dirbtiniai vaikai“ ar „vaikai iš mėgintuvėlio“ – taip įvardindami medicinos pagalba atėjusius vaikus net nenujaučiame, kaip skaudiname, įžeidžiame jų tėvus.
„Kai skauda gerklę ar reikia operuoti apendicitą – einame pas specialistus. Taip ir tie, kas nori susilaukti vaikų, bet laikinai trukdo šiokia tokia organizmo problema, kreipiasi į vaisingumo specialistus. Kuo kitokie medicinos pagalba atėję vaikai? Jie tokie patys, kaip ir visi. Tai stereotipas, todėl pasiryžau kalbėti garsiai, - įsitikinusi darželių „Išdykęs vėjas“ įkūrėja Laura Imbrasienė. – Vaiko gimimui reikia vyro ir moters – dirbtiniame apvaisinime ar kitokioje medicininėje pagalboje nieko ypatingo nėra. O stereotipas, kad tai gėdinga, žeidžia kitus žmones. Išgirdę manąją istoriją parašė daug žmonių, gerbiu jų pasiryžimą kreiptis pagalbos tyliai, nes aplinka žiauri, žodžiai labai žeidžia. Nusprendžiau kalbėti garsiai, atsakyti kiekvienam, kas tik klaus, ieškos pagalbos, kad žmonės nesijaustų vieniši ir būtų drąsesni“.
Laura su vyru jau turėjo sūnų, kai šeimą pradžiugino žinia apie dar vieną užsimezgusią atžalą. Tačiau trumpam – tai buvo negimdinis nėštumas. Atsigavusi po skausmo, Laura Imbrasienė ėmė atkakliai ieškoti informacijos, kaip pašalinti trukdį ateiti vaikui – maždaug prieš dešimtmetį tai dar nebuvo taip paprasta. Iki Saulės Sofijos atėjimo teko sugaišti ketverius metus. Šiandien Imbrasų dukrytei – šešeri metai.
„Ar man buvo sunku? Aš turėjau palaikantį vyrą, puikų sūnų, į kurį pažvelgus kas kartą šypsojausi, mane palaikė tėvai ir sesuo. Mano kelias nebuvo sudėtingas, nes nelabai kreipiau dėmesio, ką šneka aplinkiniai“, - sako Laura.
Kaip bandymas susilaukti vaikų veikia poros santykius?
„Porą įtakoja tikrai. Gerai, jei bandymas sėkmingas, o kai tai tęsiasi metų metus – ne visi pakelia, taip – skiriasi žmonės dėl to. Bet mes atlaikėm“, - šypsosi laiminga moteris.
Nueitas kelias paakino moterį įgyvendinti svajonę turėti aplink save būrį vaikų – ji įkūrė tokią ugdymo įstaigą, kokios norėjo savo dukrai, o ši į „Išdykusį vėją“ atsivedė paskui save atvedė visą būrį vaikų.
Egzistuoja mitas, kad pagalbinio apvaisinimo pagalba gimę vaikai yra kitokie.
„Jie nėra kitokie, juk juos užaugina mūsų organizmai. Bet jie ypatingi, nes auga šeimose, kurios jų ypatingai laukė. Po sunkių išgyvenimų susilaukus atžalos ji tikrai ypatingai branginama. Nesutikau tokį kelią praėjusių tėvų, kurie skųstųsi nuovargiu, nemiegotomis naktimis ar kad iš viso sunku“, - sako socialinių medijų projektų vadovė, šeimos prekės ženklo „Happeak” bendraturtė bei kūrėja, Twinstory.lt tinklaraštininkė Toma Dambrauskė.
Moteris medicinos pagalbos susilaukė dvynukų, kuriems eina treti metai. Negana to, šiuo metu ji laukiasi trečios atžalos – žinia apie jos užsimezgimą tėvams prilygo stebuklui, nustebino medikus, kurių pagalbos šįsyk neprireikė.
„Nevaisingumas mūsų visuomenėje - vis dar stigma. Prieš dešimt metų net koduodavome žinomesnių pacientų pavardes, jei jie pageidaudavo slaptumo. Iš tiesų tai liga, o ne Dievo rykštė“, - sako akušerė ginekologė, vaisingumo klinikos vadovė Reda Žiobakienė.
„Taip - žmonės, kurie vaikų sulaukia pasitelkiant mediciną, sulaukia paniekos iš aplinkos, neva yra prastesni“, - sako psichologas-psichoterapeutas, Psichologijos akademijos lektorius, Žmogaus studijų centro partneris Justinas Burokas.
Jis atkreipė dėmesį, kad negalėjimas susilaukti vaikų iššaukia bejėgystės jausmus, kurie maskuojami pykčiu. Poroje prasideda kivirčai, vienas kito kaltinimas. Tai nelengvas išūkis, bet jei pora darni – tai įveikiama.
Apie visa tai – žurnalo „Žmonės“ ir TV3 televizijos kuriamoje laidoje „Visi mes žmonės“ sekmadienį 17.30 val. per TV3.