TV laidų vedėjos Eglės Daugėlaitės kino rekomendacijos: romantiniai filmai pasimatymui namuose
LRT laidos „Labas rytas, Lietuva“ ir kitų projektų vedėja Eglė Daugėlaitė-Kryževičienė, atrodo, suspėja visur, bet tik ne tingiai žiūrėti filmus. Pasirodo, romantiniams filmas Eglė visada atranda laisvą vakarą ir žiūrėdama juos nusimeta pečius slėgusį stresą, patirtą tiesioginių transliacijų metu.
Paprašyta įvardyti savo favoritus, Eglė nė negalvojusi išvardijo šias penkias kino juostas, kurios patiks ir romantikos mėgėjams, ir mėgstantiems iš jos pasijuokti.
„Koletė“ („Colette“), rež. Wash Westmoreland
Labai mėgstu biografines juostas, nes peržiūrėjęs filmą gali dar gerą pusdienį naršyti ir skaityti, kokie iš tiesų buvo tikrieji herojai, kaip jie atrodė realybėje ir pan. Juosta „Koletė“ nukelia į XIX-ojo amžiaus pabaigos Prancūziją. Koletė nuo mažens turėjo įgimtą talentą rašyti, bet tik ištekėjusi už sėkmingo ir gerokai vyresnio Paryžiaus rašytojo Koletė (Keira Knightley) leidžiasi įtikinama vyro (Dominic West), kad jos, moters, kūrybos niekas neskaitys ir ji turėtų rašyti ne savo, o jo vardu.
Po Vilio slapyvardžiu pasirašinėjančios Koletės pirmasis romanas sulaukia milžiniškos sėkmės ir tampa tikra Paryžiaus sensacija. Taip atsiranda ne vienas tęsinys, susidomėjimas auga it ant mielių, bet čia užverda tikra vidinė Koletės kova dėl kūrybinės laisvės, ji laužo socialines normas ir tiesiog ieško saviraiškos formų. Aistringos moters kova dėl kūrybinės laisvės labai greitai pavirsta į kovą dėl socialinių normų, visuomenės nustatytų rėmų laužymo bei saviraiškos ir teisės tiesiog būti savimi. Puikus pasakojimas, nuostabūs kostiumai ir labai stiprios bei talentingos moters paveikslas.
„Prancūziška porelė“ („Up for Love“), rež. Laurent Tirard
Jean Dujardin talentą ir charizmą pamilau po filmo „Artistas“. Tik čia, šiame filme, jis kiek kitokiame vaidmenyje. Žinoma, svajingumo iš Paryžiaus niekas neatims, kaip ir elegancijos iš prancūzių. Man labai patinka prancūziškas humoras ir vietoje bei laiku įterpti nepaviršutiniški juokeliai, sąmojingi dialogai. Tai tikrai lengva romantinė komedija, pasakojanti apie meilę, kuriai lyg ir nesvarbu dideli fiziniai skirtumai, tačiau tuos išorinius skirtumus vis akcentuoja aplinka. Advokatė Diana (Virginie Efira) ir architektas Aleksandras (Jean Dujardin) susipažįsta per atsitiktinumą – pamestą telefoną. Žinoma, pora susitinka gyvai, ir Diana gerokai nustemba išvydusi Aleksandro stotą ir ūgį. Mėgstu pasižiūrėti, kaip tokie filmai kuriami, tad, iš tiesų, kai kuriose scenose J. Dujardin’ui teko gerokai pasistengti įtikinamai suvaidinti perpus mažesnį už save Aleksandrą.
„(Ne)Tikros prancūziškos vestuvės“ („Qu'est-ce qu'on a fait au Bon Dieu?“), rež. Philippe de Chauveron
Prisiminiau šią romantinę komediją dėl puikios saviironijos. Kažkaip prancūzų kino kūrėjams jos netrūksta. Vernelių šeima tikri nacionalistai, seno kirpimo prancūzai, turintys keturias dukras. Trys iš jų pateikė tėvams išbandymą jaunikiu. Jų atėjimas į šeimą gerokai aplaužė įsitikinimus ir stereotipus. Šalyje, kur, atrodo, tolerancijos kitoms religijoms ar tautybėms tikrai netrūksta, atsiranda tokių kaip Verneliai. Ir čia savo išrinktąjį turi pristatyti jaunėlė. Nuotaikinga juosta maloniai praleisti vakarą ir, žinoma, visai gerai pasijuokti.
„Tobuli melagiai“ („Perfect Strangers“), rež. Paolo Genovese
Šis filmas yra puikus pavyzdys, ką gali puikus scenarijus. Tada užtenka vienos lokacijos. Mažas priedas – puikūs ir charakteringi veikėjai bei tinkama aktorių atranka. Filmo režisierius mobilųjį telefoną pavadino mūsų „juodąja dėže“, tad kai filmo herojų mobilieji telefonai atsiduria ant stalo ir visi pasiduoda provokacijai, prasideda visas įdomumas. Man šis filmas įsiminė ilgam. Ne veltui tapo viena lankomiausių „Kino pavasario“ juostų.
„Taip gimė žvaigždė“ („A Star Is Born“), rež. Bradley Cooper
Bene pirmiausia atėjusi į galvą romantinė drama, kuri jau tikrai tapo hitu. Šio filmo muzikos takelis išties vertas aukščiausių įvertinimų. Apie vaidybą ir meistrystę tesprendžia kritikų ir ekspertų gildijos, bet aš kažkaip „sergu“ už šį filmą ir ypač linkiu Oskaro statulėlių. Manau, kad tai tikri Lady Gagos žvaigždės metai. Galbūt filmo pradžioje Lady Gaga vaidyba ne taip skubiai įtikino, bet jau po keliolikos minučių aš patikėjau. Ir visai nesvarbu, kad kai kurie tekstai nėra šedevrai, bet man patiko visuma, istorija, jausmas, kurį sustiprina muzika, nuostabios baladės. Dar kartą įsitikinau, kokia daugybe talentų apdovanotas Bradley Cooperis.
Daugiau romantinių ir kitų žanrų filmų rasite www.zmonescinema.lt.