Tvirta nuomone garsėjanti Aistė Pilvelytė: „Atlaidumas kartais veda į blogus dalykus“

Kaip praleidote šią neįprastai šiltą vasarą?

Mano vasara gana įprasta, beveik tokia pati, kaip visuomet. Daugiausia laiko praleidžiu koncertuodama Palangoje, Šventojoje, Druskininkuose. Kai žmonės ilsisi, mes dainuojame (šypteli). Dar esu mokytoja. Yra vaikų, kurie lanko vokalo pamokas ne tik mokslo metais, bet ir per atostogas, tai veiklos tikrai netrūksta. Stengiuosi darbus suderinti su poilsiu: jei važiuoju į Druskininkus, pasilieku ten po darbų dar kelioms dienoms pailsėti.

Kaip paprastai mėgstate ilsėtis – aktyviai ar pasyviai?

Esu tas žmogus, kuris visai nemėgsta pasyvumo – aš veiklos, darbo žmogus. Tiesiai šviesiai sakau – be darbo ir veiklos uždusčiau, mano gyvenimas sustotų. Esu principinga, užsispyrusi, einanti, daranti, nestovinti vietoje. Turiu savo tikslų, o, norėdama juos pasiekti, turiu kiekvieną dieną dirbti. Taigi, kol kiti galvoja, aš darau (juokiasi).

Ar esate išbandžiusi kokių ekstremalių pramogų?

Teko visko išmėginti. Praėjusią vasarą bandžiau jėgos aitvarus, bet šią vasarą to nebedariau, nes kartą labai stipriai tėškiausi į vandenį. Nuo to laiko truputėlį prisibijau ir nebesiryžtu vėl vadyti jėgos aitvaro. Bet noriu šią baimę nugalėti ir bandyti dar kartą. O šiaip kasdien patiriu šiek tiek ekstremalių pojūčių sporto klube: bėgimas, greitasis ėjimas, riedučiai, joga, bodybuildingas. Kiekvieną dieną pradedu treniruotėmis, tik savaitgalį leidžiu sau nesportuoti. Jau seniai supratau, kad tiek moterims, tiek vyrams sportas yra jaunystės eliksyras.

Ar paisote sveikos mitybos principų?

Nesu linkusi į kraštutinumus. Nors dabar tai labai ant bangos, nesu veganė. Jei noriu suvalgyti mėsytės – suvalgau, noriu bulvytės – suvalgau. Tiesa, labai riboju maisto kiekį. Žinau, kad reikia neprisivalgyti tiek, kad būtų bloga. Mūsų skrandis – kaip kumštukas, todėl tiesiog stengiuosi šiek tiek užkąsti ir užsigerti, vėl užkąsti, vėl užsigerti.

Valgau viską, tik kiek mažiau kiaulienos, bet tikrai nesmerkiu kitaip besimaitinančių. Turiu draugų veganų, o šiandien kaip tik teko kalbėti su vyresne nei 50 metų moterimi, kuri kelerius metus maitinasi veganiškai. Ji sakė niekada gyvenime taip gerai nesijautusi. Džiaugiuosi už ją. Manau, aš taip pat turėčiau valios tapti vegane, bet su viena sąlyga – jei savaitgalį galėčiau gerai pavalgyti (juokiasi).

Koks jūsų požiūris į kosmetiką, ar visada skaitote, kas parašyta etiketėje?

Naudoju labai kokybiškas grožio priemones. Atvirai kalbant, į kosmetiką investuoju daugiau negu į drabužius. Daug žinau apie įvairius kremus, jų struktūrą, domiuosi naujovėmis.

Kokias grožio naujoves esate išbandžiusi ar norėtumėte išmėginti?

Labai retai lankausi grožio salonuose, bet tradiciškai dukart per metus valausi veidą. Nepiktnaudžiauju, nes dažni gilieji valymai nėra gerai. Taip pat specialistai sako, kad nuo 35–40 metų reikia bent kartą per mėnesį pasidaryti jauninamąją procedūrą. Kadangi jaunyn neiname, pabandysiu paisyti šios rekomendacijos.

Dar atlieku vieną grožio procedūrą, kurią labai rekomenduočiau visoms moterims, – tai veido masažas. Kartais jo pasidaryti apsilankau pas specialistę, bet taip pat kasdien ryte ir vakare masažuojuosi pati. Įvairių veido masažo technikų galima rasti specialiuose leidiniuose, knygose, pažiūrėti internete, man vertingų žinių suteikė ir kobido masažo meistrė Diana Gervienė.

Kokiais gyvenimo principais vadovaujatės?

Neteisti žmonių, neapkalbinėti. To visai nemėgstu. Nesu intrigantė, nesikišu, nesmerkiu, neapkalbinėju. Mano draugai kažkurią dieną juokėsi, kad mano gyvenimo moto – „primti žmogų tokį, koks jis yra“. Manau, kad neapsiavęs kito batais ir neperėjęs to asmens gyvenimo, negali jo smerkti. Deja, daugelis lietuvių yra linkę nuteisti labai greitai.

Kada esate pati laimingiausia?

Akimirkos sukuria laimę. Būna kurią nors sekundę visa esybe pajunti, kad esi labai laiminga. Aš visada sakau, kad laimė – tai akimirkų reikalai (šypteli). Negalime visada būti laimingi, visai normalu, kad vieną dieną mes esame liūdni, kitą prislėgti, trečią laimingi, o kartais visai nenorime keltis iš lovos. Mane laimingą daro labai daug dalykų – mano darbas, mano vaikas, artimieji. Neslėpsiu, kad ir finansiniai reikalai, kai jie aiškūs ir stabilūs, suteikia malonumo. Visko po nedaug ir sukuria laimę.

Kokia mama esate?

Sunku pasakyti. Neturime galimybės pažiūrėti į save iš šalies ir įvertinti. Reikėtų klausti mano dukros, bet ji visada sako, kad geresnės mamytės nėra pasaulyje, tai... (šypsosi). Vienintelis dalykas, su kuriuo labai dirbu, tai pastangos nebūti atlaidžiai, nes atlaidumas kartais veda į blogus dalykus. Disciplina yra reikalinga.

Bet apskritai esu gera mama: spėju ir su vaiku pabūti, ir uždirbti, ir darbus nudirbti. Manau, kad moteris yra stiprioji lytis – spėja viską, ką reikia, ir dar daugiau (šypsosi).

Ar laikotės griežto režimo, kad būtų lengviau visus darbus nudirbti?

Žinau tokių žmonių, kurie susiplanuoja du mėnesius į priekį, tačiau aš taip negaliu. Vis dėlto esu meno žmogus ir gana plaukiantis... Tačiau, net jei sergu, pakyla temperatūra, esu blogos nuotaikos, bet turiu koncertuoti, – nieko nepadarysi, sukaupiu visas jėgas ir einu kaip kareivis į mūšį.

Kur paskutinį sykį lankėtės ir parsivežėte neišdildomų įspūdžių?

Įspūdingiausia kelionė yra pats gyvenimas... O jei kalbėtume paprasčiau, neseniai grįžau iš Monako, Kanų, Nicos. Tas vaizdas, kurį pamačiau, buvo neįtikėtinas. Atsimenu: sėdžiu, vėjukas toks šiltas pučia ir jaučiuosi kaip animaciniame filmuke – toks grožis, kad negali patikėti savo akimis. Sužavėjo tiesiog iki ašarų.

Apskritai labai mėgstu keliauti. Buvau Amerikoje, be proto pamilau Šiaurės Italiją. Labai norėčiau aplankyti daugybę šalių – Kiniją, Japoniją. Pastarąją, nes be proto mėgstu sušius, o ten jie turėtų būti geriausi (šypteli). Dar labai norėčiau nuvykti į Indiją. Kaip žinia, daug kas iš jos grįžta pasikeitęs visomis prasmėmis.

Kaip įsivaizduojate savo senatvę?

Turiu tam tikrų matymų, bet stengiuosi apie tai negalvoti, nes, kaip esu ne kartą sakiusi, aš bijau senatvės. Nors ir esu drąsi moteris, labai bijau pasenti ir likti viena. Pas mus tiek daug senų ir vienišų žmonių... Manau, tik labai dvasiškai stiprus asmuo gali būti vienas ir nesijausti blogai. Gal iki senatvės tokia tapsiu, bet kol kas man labai reikia kito žmogaus, santykių, bendravimo. Sunkiai pakelčiau vienatvę.

Na, o, žvelgiant optimistiškai, senatvėje norėčiau daug keliauti. Bet, žinote, kaip sako – talentai ilgai negyvena (juokiasi).

Trumpa dosjė

Gimimo data. 1979 m. liepos 27 d.

Horoskopo ženklas. Liūtas.

Mėgstamiausia spalva. Scenoje – raudona.

Akių spalva. Žydra.

Svajonių šalis. Australija.

Geriausia perskaityta knyga. M. Scotto Pecko „Nepramintuoju taku“ ir kitos psichologinės.

Žaviausia epocha. XVIII a.

Geriausias draugas. Turiu kelis.

Prietaras. Nesu prietaringa.

Naminis gyvūnas. Šuo.

Autoritetas. Friedrichas Nietzsche, Markas Aurelijus ir kiti, iš kurių galima pasimokyti.

Kasdienis ritualas. Sportas.

Koks gyvūnas būčiau. Vieversys.

Romantika – tai... Vienas gražiausių ir įstabiausių dalykų, reikalingų visiems ir visur.

Mėgstamiausias metų laikas. Vasara.

Erzinanti žmogaus savybė. Kartojimasis.