Tvirtos princo Charleso nuostatos – nebūtinai į naudą

„Mano metų žmonės žino, kad dienos bėga kur kas greičiau nei jaunystėje. O dar tiek daug reikia padaryti“, – sako jis. Nors nėra nei asketas, nei šventasis, o ir švęsti neatsisako. Gegužę jo jubiliejaus garbei buvo surengtas sodo vakarėlis Bakingamo rūmuose (Windsorai mėgsta atskirti gimimo datą ir jos šventimą geru oru po atviru dangumi, o per patį gimtadienį vyksta ištaigingas oficialus priėmimas rūmuose). Sukaktuvininkas globojo parodą „Princas ir globėjas“, kurioje rodyti jo mėgstamiausi meno kūriniai ir brangios šeimos vertybės. Pasirodė BBC dokumentinis filmas, kelios naujos biografijos, apybraiža žurnale „Vanity Fair“ – aristokratijos ekspertas Jamesas Reginato lydėjo princą ir hercogienę Camillą per oficialų vizitą į Prancūziją ir Graikiją ir bendravo ne tik su savo herojumi, bet ir su jo svita. Straipsnis iliustruotas Alexi Lubomirski, fotografo ir kunigaikščio, nuotraukomis, kuriose princas įamžintas su Kornvalio hercogiene Camilla, septyniasdešimtmetį atšventusia pernai.

Nepamiršti seni reikalai – tragiška Charleso meilės ir pirmosios santuokos istorija. Bet ir karališkojo žurnalisto Roberto Jobsono knyga „Charles At Seventy: Thoughts, Hopes and Dreams“ („Septyniasdešimtmetis Charlesas: mintys, viltys ir svajos“), ir „Vanity Fair“ publikacija pasakoja ne apie Velso princesės Dianos vyrą, „princą tamponą“, kaip negailestingai jį praminė, kai žurnalistai nutekino privatų Charleso ir Camillos pokalbį (jame jis sakė norįs būti tamponu mylimos moters vaginoje), neryžtingą, pajuokos vertą žmogų, besiblaškantį tarp apgaudinėjančios žmonos ir ištekėjusios meilužės. Pasirodo, kad princas Charlesas – protingas, mąstantis, siekiantis keisti pasaulį, kiek ekscentriškas žmogus. Ir darbštus: pagal 2017 metų karališkosios šeimos darbadienius lenkia ir princesę Anne, ir princą Andrew, ir pačią karalienę. O jo paties sūnūs princai Harry (34) ir Williamas (36) dirbo atitinkamai du ir tris kartus mažiau.

Nesutramdomas užsispyrėlis

Jis gal nebus išvaizdžiausias ar mylimiausias monarchas. Ir ne tik dėl to, kad daugelis dar prisimena širdžių princesę Dianą ir kaltina Charlesą dėl jos mirties. Princo taupumas ir pomėgis drabužiams, kaip sakoma, paveldėtiems dar iš tėvo, seniai žinomi. Tvirtos, bet užsispyrusios nuostatos irgi nebūtinai į naudą – kartą princas privertė visą kortežą grįžti į Balmoralo rūmus, nes prisiminė palikęs šviesą vonios kambaryje. O kai apsaugos karininkas pasiūlė paskambinti kambarinei, princas atsakė, kad tai – jo asmeninės atsakomybės reikalas. Kolona leidosi į ilgą kelionę, kad Jo Karališkoji Šviesybė savo rankomis paspaustų mygtuką.

Nieko neišėjo iš pasiūlymo taupant energiją žiemą išjungti baseino šildymą Kornvalio hercogienės namuose „Ray Mill“. Specialistai iškart perspėjo, kad nešildomi vamzdžiai neatlaikys žiemos ir sprogs. Taip ir atsitiko. Bet kai vaikštinėdamas Atėnuose princas atsisakė plastikinio šiaudelio, pridedamo prie ledinio kapučino, apie tai pirmuosiuose puslapiuose rašė visi Graikijos laikraščiai. O po kelių savaičių „McDonald’s“ paskelbė apie ketinimą atsisakyti plastikinių šiaudelių restoranuose Didžiojoje Britanijoje. Sutapimas ar ne, bet karališkasis užsispyrimas turi savo kainą!

Kaip ir karališkieji žodžiai. Princo knyga „Harmony: A New Way of Looking at Our World“ („Harmonija: naujas būdas žvelgti į mūsų pasaulį“), girianti alternatyviąją sveikatos diagnostiką, piktina gydytojus, įsitikinusius, kad autorius dėsto žalingas idėjas. Privačiai ištarta frazė apie Kinijos Liaudies Respublikos lyderius (juos pavadino vaškinėmis lėlėmis) pasiekė viešas ausis ir Velso princo santykiai su šios šalies valdžia iki šiol gana įtempti. Prie to prisideda ir artima draugystė su Tibeto dvasiniu lyderiu Dalai Laima.

Asmens sargybiniai sunerimsta, kai princas su žmona nusprendžia pasivaikščioti nesuderintu maršrutu ir neria tiesiai į minią kur nors Liono turguje (tąkart Charlesą sudomino mėsininko produkcija, o paskui jis panūdo parodyti hercogienei sūrių eilę – fotografų ir smalsuolių džiaugsmui ir apsaugos stresui.) Nors žmonės paprastai nusiteikę gerai, nebent spauda gali būti pernelyg įkyri. Ta pati apsaugos komanda saugo ir ministrų kabinetą ir teigia, kad su valdininkais dirbti lengviau, – kitaip nei princas, jie nesiveržia bendrauti.

Jo karalienė

Sudėtinga princesės Dianos (1961–1997), princo Charleso ir Camillos Shand (vėliau – Parker Bowles, dar vėliau – Kornvalio hercogienės) santykių istorija – neatskiriama XX amžiaus istorijos dalis. Ir lūžio taškas, vos nesužlugdęs britų monarchijos. Prireikė trisdešimt ketverių metų, nelaimingų santuokų ir skyrybų, kad du žmonės, susitikę 1971 metų vasarą, pagaliau taptų vyru ir žmona.

Velso princas Charlesas ir Camilla Parker Bowles susituokė 2005-ųjų balandžio 9-ąją Vindzoro rotušėje. Su daugybe papildomų sąlygų: tikinta, kad kai Charlesas taps karaliumi, jo žmona gaus princesės, karaliaus žmonos, titulą. Bet publikos nuomonė pamažu pasikeitė – Camilla ir Charlesas įrodė esą sukurti vienas kitam. Kornvalio hercogienė nežengė nė vieno klaidingo žingsnio nei aukštuomenės, nei žmonių akyse.

Ji niekada nesiskundžia ir nesiteisina. Ne intelektualė, bet ir nekvaila. Nešneka niekų, bet ir nėra per daug patikli – tokia apibendrinta aristokratų nuomonė apie princo žmoną. Valdinga (tai trūkumas šiame rate), tačiau labai gera Charlesui, teikia jam tiek meilės ir paramos, kiek tik reikia, ir yra vienintelis žmogus, galintis pakeisti jo nuomonę. Nors beprasmiška tikinti jį baigti darbą ir eiti miegoti; po vakarienės princas skaito arba rašo laiškus ir kartais užmiega prie rašomojo stalo.

Dar kelios detalės iš princo dienotvarkės – pusryčiams jis valgo įvairių sėklų mišinį su šiek tiek jogurto. Retai pietauja ir per ilgus metus tiksliai žino, kiek vandens turi išgerti, kad nesiskųstų organizmo dehidratacija, bet ir negaištų laiko lakstydamas į tualetą. Prie arbatos kartais suvalgo nesaldžią bandelę ar gabalėlį vaisių pyrago ir neatsisako geros vakarienės, o prieš ją mielai išlenkia taurę ar dvi stipraus martinio kokteilio.

Fotografas Alexi Lubomirski pabrėžia, kad kai jo garsieji modeliai žvelgia vienas į kitą, akyse blyksi kibirkštys. Ypač tai matyti, kai jie šoka ar juokiasi iš kokio pokšto, – pradeda Camilla, o paskui nuo jos užsikrečia ir princas. Likę dviese mėgsta skaityti, kartais žiūri televizorių. Kalbama, jog Camilla mėgsta serialą „Karūna“, nors nerimauja dėl būsimų epizodų, kuriuose turėtų pasirodyti pati (jauną Camillą vaidina aktorė Emerald Fennell.)

Poros aplinkos žmonės sako, kad nėra ko nerimauti, ar solidaus amžiaus būsimieji monarchai susidoros su savo pareigomis: abu jie, ypač Charlesas, nepaprastai tvirti. Kaip ir motina, jis keliasi gana anksti, visada – prieš septynias, atlieka pratimus skaudamai nugarai (jie buvo sukurti Kanados karo pilotams), per savaitę dalyvauja daugiau kaip poroje dešimčių renginių, o vaikštinėdamas Škotijos kalnuose nuvaro nuo kojų apsaugą. Camilla irgi pati rūpinasi didžiuliu ūkiu „Ray Mill“, kurį įsigijo po skyrybų su pirmuoju vyru ir kurio neatsisakė ištekėjusi antrąkart. Čia ji net augina bites.

Paveldėjimo teisė

Vargu ar monarchijai būtų pavykę įgyti žmogišką veidą be nuoširdaus princo indėlio, šilumos ir pastangų. Pavyzdžiui, prieš 42 metus įsteigtas fondas „Prince’s Trust“ padėjo daugiau kaip 870 tūkstančių bėdoje atsidūrusių jaunų žmonių įgyti profesiją, išsilavinimą ar rasti darbą. Vien per praėjusį dešimtmetį Velso princo labdaros fonas išdalijo apie 60 milijonų eurų subsidijų ir pašalpų. Būsimasis monarchas išties turi įtakos pavaldinių gyvenimui.

Ir neturi iliuzijų. Sakoma, kad Charlesas geriau už bet ką kitą supranta, kad tapęs karaliumi gali ilgai ir nevaldyti, todėl skuba padaryti kuo daugiau. Jo amžiaus dauguma išeina į pensiją, o Charlesas Philipas Arthuras George’as, Velso princas, vis dar laukia savo darbo vietos. Nors – jei vaikai paveldi tėvų ir senelių ilgaamžiškumą, laiko jis dar turi.

Kai kurie biografai tikina, kad princas jau seniai šešėlinis karalius – karalienė atlieka formalų vaidmenį. Tokios kalbos ypač išplito, kai per 2016-ųjų Kalėdas Jos Didenybė nepasirodė pamaldose Sandringamo bažnyčioje. Sakoma, tuomet buvo parengtos įgyvendinti abi slaptosios operacijos: „Londono tiltas“, reguliuojanti šalies gyvenimą iškart po to, kai mirs Jos Didenybė Elizabeth II (92), ir „Auksinis rutulys“ – princo Charleso karūnacijos planas.

Kiekvienas svarbus asmuo čia turi aiškią misiją. Sakykim, Velso princui motinos mirties vakarą teks kreiptis į tautą ir iškart pradėti kelionę po šalį – aplankyti ir Škotiją, Airiją, Velsą, dalyvauti pamaldose ir susitikti su šalių vadovais.

Karalienė pasveiko ir džiaugiasi stipria sveikata bei šviesiu protu. Charleso strategija teisinga – išlaikyti kuo geresnę kūno ir dvasios formą ir daryti tai, ką mano esant reikalinga. Ir nesvarbu, yra Velso princas ar Anglijos karalius George’as VII. Tiesa, oficialiai neskelbiama, kokiu vardu jis kada nors karūnuosis, tačiau gali ir nenorėti būti Charlesu III, – labai jau nekokią reputaciją turi du pirmieji (vienas – vienintelis Anglijos karalius, kuriam skirta mirties bausmė už išdavystę, kitas garsėjo kaip didis ištvirkėlis, kurio laikais šalį nusiaubė maro epidemija ir kilo didysis Londono gaisras). O pasivadinęs George’u jis atiduotų pagarbą savo seneliui Jurgiui VI ir senelei, kurią dievino.