Tyrimas: pastangos būti gerais tėvais gali fiziškai jus sužlugdyti
Vaikai, kurių tėvai empatiški, turi privalumų: mažesnį polinkį į depresiją, mažiau agresijos ir daugiau empatijos. Tėvai taip pat praneša, kad kyla jų savivertė, kai jie bando suprasti savo vaikų jausmus. Tačiau viduje – tai juos žudo.
„Northwestern“ universiteto komanda išanalizavo užslėptą tėviškos empatijos kainą. Jie išaiškino, kad nors empatiškų tėvų vaikai geriau vystosi tiek fiziškai, tiek emociškai, tėvų ląstelėse pastebimas chroniškas, nestiprus uždegimas. Kai vaikai kenčia psichologiškai, smūgį gauna jų empatiškų tėvų imuninė sistema.
Mokslininkai stebėjo 247 poras tėvų ir jų paauglius vaikus – kaip dažnai ir iki kokio lygio tėvai suprasdavo savo vaikų jausmus ir ar tinkamai į juos reaguodavo. Iš jų taip pat buvo paimti kraujo mėginiai. Empatiški tėvai ir vaikai buvo psichologiškai stabilūs. Empatiškų tėvų vaikų uždegimą rodančių žymenų lygis buvo žemesnis, o pačių tėvų – priešingai, jų mėginiai parodė nestiprų sisteminį uždegimą.
Tyrimas, publikuotas žurnale „Health Psychology“, patvirtina praėjusiais metais žurnale „Clinical Psychological Science“ publikuotą tyrimą.
„Northwestern“ komanda stebėjo 143 tėvų ir jų paauglių vaikų poras. Tyrimo objektas – tėvų empatija ir vaikų depresija. Po metų jie paėmė tėvų kraujo mėginius ir pridėjo bakterinį komponentą, kad galėtų ištirti imuninės sistemos reakciją.
Kai vaikų depresijos simptomai stiprėjo, didėjo ir empatiškų tėvų uždegimo žymenys. Rezultatai atitiko prieš tai vykusio tyrimo rezultatus. Tai parodo, kad žmonėms, globojantiems chroniškomis ligomis sergančius žmones, palaipsniui išsivysto chroniškas uždegimas ir padidėjęs streso hormonų kiekis.
Kodėl taip yra?
Empatija reikalauja nustumti savo pačių jausmus į šalį, kad galėtume susikoncentruoti į kitų jausmus. Tokios pastangos yra susijusios su padidėjusiu stresu ir stipresniu uždegimu. Empatiški tėvai taip pat gali būti labiau pasiryžę paaukoti savo pačių sveikatą dėl savo vaikų, pamirštant tokius dalykus kaip miegas, mankšta ar kitokią veiklą, galinčią sumažinti globojimo keliamą stresą.
„Šeimų terapijoje tėvai nuolat konsultuojami, kaip būti empatiškesniais, mat vaikams tai didžiulė nauda. Tačiau jei tos emocinės pastangos ateina sveikatos sąskaita, tėvai turėtų būti mokomi, kaip pasirūpinti ir savimi“, – teigia Erika M.Manczak, „Northwestern“ universiteto psichologijos absolventė bei pagrindinė abiejų tyrimų autorė.
„Tokie dalykai, kaip pakankamas miego kiekis, mankšta bei streso mažinimas, yra susiję su tokio pobūdžio imuninės sistemos procesais, – sakė M. Manczak. – Visai nesavanaudiška, jei tėvai skiria laiko tiems dalykams – tiesą pasakius, tie dalykai yra svarbūs jų pačių protinei ir fizinei sveikatai.“