Ugniagesys Rūtenis Lapė – apie karatė treniruotėse sutiktą žmoną, kačių muštynes ir dėl ko kyla gaisrai
Priešgaisrinėje apsaugoje dirba nepaprasti žmonės. Vienas iš jų – Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Rūtenis Lapė. Jis taip pat ir kyokushin karatė entuziastas ir treneris, bėgikas, keturių vaikų tėvas. Beje, tarnyboje jis jau per 30 metų. Kelerius pirmuosius metus jis dirbo ugniagesių komandoje pamainos viršininku, o dabar jau apie 30 – priešgaisrinėje priežiūroje.
Pasak R.Lapės, ilgametė tarnyba jį išmokė saugoti ir vertinti tai, ką turi: „Pradedant gyvenimu, sveikata ir baigiant savo daiktais. Vaikystėje atrodydavo, kad viskas, kas vyksta blogo, vyksta kitiems. O dabar žiūri, kad nuo nelaimių nė vienas nesame apdraustas – turime saugotis patys. Manau, visi gaisruose žuvę ar nukentėję žmonės tos lemtingos dienos rytą irgi turėjo įvairiausių planų. Tik nežadėjo virsti pelenais. Taigi verta branginti ir saugoti tai, ką turi.“
Pareigūnas sako, jog palyginus, kaip pasikeitė priešgaisrinė priežiūra per 30 metų, skirtumas didžiulis: „Per tą laiką pasikeitė ne tik žmonių požiūris, bet ir techninės priemonės bei prioritetai. Priešgaisrinės priežiūros pareigūnai anksčiau labiau rūpindavosi objektų priešgaisrine sauga, jų tikrinimu, o šiuo metu daug daugiau dėmesio skiriama ir gyventojų saugai – lankomi gyventojų būstai, rengiamos įvairios prevencinės akcijos.“
Jo teigimu, priešgaisrinės priežiūros pareigūnai ne tik lanko gyventojus pagal savivaldybių sudarytus sąrašus, kuriuose socialinės rizikos, daugiavaikės šeimos, vieniši senyvo amžiaus žmonės, bet ir bando prisibelsti į būstus, esančius netoli buvusios gaisravietės.
„Kai primename būtinybę įsirengti autonominius dūmų detektorius, gyventojų reakcijos skiriasi. Matai, jog vieni žmonės tai supranta ir jų atsakymas, kad tai padarys, tą ir reiškia. Kiti atvirai neigia bandydami tave patį įtikinti, kad dūmų detektorius – tik pinigų mėtymas. Treti pritaria apsilankiusiam pareigūnui ir šnekasi maloniai, bet jų akyse aiškiai parašyta: „Greičiau eik lauk, vis tiek aš nieko nedarysiu“. Kiti detektorius anksčiau turėjo, bet nuėmė, nes, pasak jų, jie rėkia. O kai kurie juos „prisegę“ virtuvėje prie viryklių, katilinėse. Tuomet detektoriai neadekvačiai veikia kelis ar keliolika kartų, ir šeimininkas supykęs išmeta jį į šiukšlių dėžę. Kartą jau nukentėję nuo gaisro daug labiau rūpinasi, kad jis nekiltų – įsirengia dūmų detektorių ar priešgaisrinę signalizaciją, susitvarko elektros instaliaciją“, – sako priešgaisrinės priežiūros specialistas.
R.Lapės teigimu, pagrindinė žūties gaisre priežastis – žmonių neatsargumas: „Vienas blogiausių dalykų, kai žmonės turi įvairių priklausomybių ir žalingų įpročių. Visokių vaizdų tenka matyti lankant gyventojus. Užeini į medinį šešiabutį, ten žmonės prie stalo „linksminasi“, o šalia kūrenasi kiaura krosnis, pro kurios plyšius ugnis matyti. Kitame bute – vaikas vienas paliktas, dujinis šildytuvas įjungtas... Visiškai neatsakingas požiūris.“
„Daug problemų yra ir butuose, ypač kur gyvena vadinamieji šiukšlių kaupikai, – pastebi pareigūnas. – Jie kelia gaisro pavojų ir savo kaimynams, o kilus gaisrui užliejami ar uždūminami niekuo dėtų gyventojų butai. Tokie gyventojai pavojingi visai laiptinei, o kartais net ir visam namui.“
Saugios gyvensenos taisykles R.Lapė taiko ir savo namuose, nes svarbiausia gyvenime, pasak jo, yra šeima: „Sportas – karatė man irgi reiškia daug, nors didelių pasiekimų ir neturiu, tačiau ten susipažinau su savo žmona Dalia, kuri irgi lankė šio sporto treniruotes.“
Šeima augina 4 vaikus – du iš jų moksleiviai, du – studentai. Nors anksčiau visi vaikai dėvėjo karatė kimono, dabar kiekvienas turi savų pomėgių.
„Viena dukra jau nuo dvejų metų įsimylėjusi žirgus, laisvalaikiu jodinėja ir savo aukštojo mokslo studijas taip pat susiejo su šiais gyvūnais. Kita stengiasi save išbandyti įvairiose gyvenimo ir sporto srityse, o dabar nuo filosofijos, politologijos ir sociologijos studijų likusį laisvą laiką paįvairina džiudžitsu treniruotėmis. Jauniausioji lanko gatvės šokius, o sūnus užsiima mišriais kovų menais. Beje, kai kurie vaikai „serga“ kompiuterių liga. Tad džiaugiuosi, kad sportas jiems sutrumpina laiką prie kompiuterių.“
Pareigūnas randa laiko ne tik darbui ir šeimai. Jis su ugniagesiais gelbėtojais dalyvavo ir Sausio 13-osios bėgime Vilniuje, ir Vilties bėgime Klaipėdoje.
„Bėgioti yra ir smagu ir sveika. Karatė yra mano pagrindinis patiekalas, kurį valgau, kad gyvenčiau, o bėgimas ir kiti sportai – tai garnyras ir padažai, kurie pagardina ir paįvairina pagrindinį patiekalą“, – sako R.Lapė.
Jis teigė „toli nebėgąs“ – 20 kilometrų bėga savo malonumui, o 30 – savęs išbandymui.
R.Lapė karatė lanko nuo trečiojo kurso, kai studijavo Kauno technologijos universitete.
„Kiekvienas paauglys nori išgelbėti pasaulį, būti Europos ar pasaulio čempionu. Pirmasis mano neoficialus treneris ir įkvėpėjas buvo kurso draugas, kuris pamokydavo, taip pat atnešdavo knygučių apie karatė vokiečių kalba. Laikui bėgant karatė tikslai keičiasi, bet poreikis vis tiek išlieka. Paauglystėje mokaisi dėl to, kad trokšti tapti „kiečiausiu pasaulyje, – juokiasi jis. – Vėliau supranti, kad turi būti stiprus tam, kad apgintum savo šeimą. Ir, nepriklausomai nuo metų, gyvenime visada išlieka aktualūs karatė principai, nors jų ir nelengva laikytis.“
Rūtenis Lapė turi ir trenerio licenciją, ne vienerius metus treniravo vaikus.
Dar vienas pareigūno šeimos pomėgių – gyvūnai.
„Namuose yra ir kačių, ir šunų. Kiekvienas gyvūnas su savo istorija, vardu ir charakteriu, kurie nebūtinai sutampa. Kai kurios katės tiek skriaudžia kitas, kad tenka joms sudaryti vos ne traukinių tvarkaraštį, kad viena su kita nesusitiktų“, – pasakoja R.Lapė.
Paklaustas, ar ugniagesiai gelbėtojai turėtų kates iš medžių iškelti, pareigūnas įsitikinęs, jog taip: „Juk iškelti reikia ne dėl pačios katės, o dėl žmogaus – dėl tos močiutytės, kuri patiria stresą dėl žioplos katės.“
Laisvu laiku R.Lapė dalyvauja savanoriškos organizacijos „K9 Paieška“ darbe. Organizacija specializuojasi dingusių žmonių paieškos veikloje.
O kokia svarbi ir gerbiama yra ugniagesio gelbėtojo profesija, pareigūnas sako supratęs, kai nuvyko komandiruotėn į Daniją.
„Danai mums pasakė, kad jų šalyje konkursas į ugniagesius yra 200 į vieną vietą. Tai privertė susimąstyti, kad tai yra ne šiaip sau darbas“, – sakė jis.
Pareigūnas yra lietuvių kalbos gerbėjas. Jeigu kyla neaiškumų rašant, visuomet pasikonsultuoja su geriau išmanančiaisiais.
„Beje, būdamas pareigūnams skirtuose kursuose Stokholme ir prisistatęs, iš kokios šalies esu, netikėtai išgirdau užsieniečio klausimą, ar žinau, kad lietuvių kalba yra seniausia pasaulyje? Maloniai nustebino, kad ir kitose šalyse yra žmonių, vertinančių mūsų kalbą“, – tvirtino jis.