Ūkininko Petro Šiaučiūno bėdos nesibaigia: gresia dar viena bauda

Kaip teigiama portale „Rokiškio Sirena“, Petras Šiaučiūnas prarado Emu stručiuką, kurį jam 2023 m. padovanojo radijo stotis „ZIP FM“.

Gyvūnas buvo konfiskuotas 2026 m. kovo 6 d. Aplinkos apsaugos departamento (AAD), nes ūkininkas jį laikė be leidimo ir be įsigijimo dokumentų, rašoma minėtame portale.

Strutis dabar globojamas LSMU Laukinių gyvūnų globos centre, kur jam suteikiama veterinarinė pagalba dėl odos ir plunksnų pažeidimų.

Šiaučiūnui gali būti skirta 500–2050 eurų bauda, o gyvūno grąžinimas priklausys nuo dokumentacijos sutvarkymo.

Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ prabilo ir pats Petras.

„Įdomios sistemos įkaitai esam. 3 metus auginom #zipfm išperintą ir padovanotą strutį. Jo neslėpiau, rodžiau viešai. Visos inspekcijos žinojo kad jis pas mus bet... Tik anonimui pranešus, kad Petras strutį augina, sujudo. Ir, pasirodo, Petras neturi stručio įsigijimo dokumentų, neturi leidimo laikyti laukinį gyvūną. Gyvūnas konfiskuojamas, ir bylos nagrinėjimo metu bus paskirta baudą“, – rašė jis.

Primename, kad visai neseniai P.Šiaučiūnas sulaukė nemenkos kritikos. Po nelaimės, kai sugriuvo tvarto stogas, socialiniuose tinkluose ūkininką Petrą Šiaučiūną palaikantys žmonės pervedė jam lėšų ūkio atstatymui. Kai vėliau savo „YouTube“ laidoje ūkininkas pranešė, kad dalį suaukotų lėšų visgi skyrė kitam tikslui – sumokėti baudai, iš dalies sekėjų sulaukė kritikos.

Nelaimė ūkyje įvyko vasario pabaigoje. Dėl gausaus sniego svorio ėmė linkti tvarto, kuriame laikomos avys, stogas.

Ūkininkas socialiniuose tinkluose kreipėsi į žmones – ieškojo pagalbos nukasti sniegą, nes baimintasi, kad konstrukcija neatlaikys apkrovos.

Pagalba atvyko, tačiau stogo išsaugoti nepavyko – jis įgriuvo.

Po šio įvykio buvo renkama parama tvarto atstatymui, žmonės pervedė lėšų ūkio reikmėms.

Tačiau kovo 1-ąją savo „YouTube“ kanale P. Šiaučiūnas paaiškino, kad dalį suaukotų lėšų tvarto atstatymui teko skubiai panaudoti kitai būtinybei – sumokėti baudą įmonei, iš kurios buvo paimta žemės ūkio technika, tiksliau – purkštuvas, kuriuo pernai pavyko nupurkšti apie 200 ha.

Šį įrenginį ūkininkui pavyko išlaikyti tik metus, o tai jam kainavo 23 tūkst. eurų: 20 tūkst. eurų sudarė susikaupusi skola, o 3 tūkst. eurų avanso įmoka.

Sulaukė kritikos

Po to, kai ūkininkas viešai pranešė, jog baudą sumokėjo iš suaukotų pinigų, dalis sekėjų tai įvertino kritiškai – sumažėjo prenumeratorių, kilo diskusijų komentaruose.

15min taip pat sulaukė skaitytojo Roko laiško, kuriame keliami klausimai dėl surinktų lėšų panaudojimo.

„Ūkininkas P.Šiaučiūnas rinko paramą sugriuvusiam tvartui atstatyti, tačiau gautus pinigus panaudojo skolos grąžinimui. Nors anksčiau buvo sakęs, kad tvartui skirti pinigai bus naudojami tik tvartui <...> vėliau pranešė, kad iš suaukotų lėšų sumokėjo baudą“, – rašoma laiške.

„Būtų kainavę dvigubai daugiau“

Pasak P.Šiaučiūno, sprendimą dalį lėšų skirti baudai padiktavo finansinė situacija.

„Turėjau pasirinkimą – arba laukti, kol būsiu paduotas į teismą, ateis antstolis, bus areštuotos sąskaitos, arba susimokėti baudą iš karto. Tokiais atvejais niekas nežiūri, kieno pinigai sąskaitoje – jie tiesiog nuskaičiuojami“, – aiškino ūkininkas.

Jo teigimu, delsiant 20 tūkst. eurų bauda galėjo išaugti iki 40 tūkst. eurų, įskaičiavus papildomas išlaidas.

„Būtų kvaila nesusimokėti dabar ir vėliau prarasti dar daugiau“, – sakė jis.

Derlius nedžiugino

P.Šiaučiūnas neslepė, kad ūkio padėtis pastaraisiais metais sudėtinga.

Pernai, pasak jo, dalis kukurūzų liko nenukulti, derlius ir supirkimo kainos nedžiugino. Tuo pat metu išlaidos technikai ir įrangai išlieka didelės.

„Jeigu pradėtum viską skaičiuoti ir įsivertintum, kad gali neturėti derliaus, greičiausiai išvis nieko nepradėtum. Toks tas žemės ūkis“, – kalbėjo jis.

Pasak ūkininko, jis svarstęs net apie dalies žemės pardavimą, kad galėtų padengti įsipareigojimus bankams, ypač vėluojant tiesioginėms išmokoms. Tačiau, anot jo, žmonių palaikymas paskatino to nedaryti.

Ilgalaikė vizija – ne tik tvartas

Sugriuvęs tvartas – tik viena iš problemų. P.Šiaučiūnas sakė siekiantis, kad ūkis būtų rentabilus ir jis galėtų parduoti galutinį produktą – mėsą.

Tam reikalingos tinkamos patalpos gyvuliams auginti, skerdimui, šaldymui, technikos laikymui.

„Galvojau, kad užteks 200 tūkst. eurų, bet pradėjus dėlioti skaičius – betonas, mediena – akivaizdu, kad gali reikėti ir 300 tūkst.“, – sakė jis.

Kiek tiksliai lėšų jau surinkta, ūkininkas teigė neskaičiavęs.