Ukrainoje nužudyto M.Kvedaravičiaus kolegos: „Tai – milžiniškas praradimas, kurio neįmanoma suvokti“

Mantas Kvedaravičius / Arno Strumilos nuotr.
Mantas Kvedaravičius / Arno Strumilos nuotr.
Šaltinis: Žmonės
A
A

Vėlų šeštadienio vakarą Lietuvą apskriejo skaudi žinia – Ukrainoje žuvo talentingas ir įvertintas lietuvių kino režisierius Mantas Kvedaravičius. Dokumentinių filmų kūrėjo mirtis stipriai sukrėtė ne tik jo artimuosius, bet ir kolegas. Jie žavėjosi jo reikšmingais darbais, prisidėjusiais prie geresnio pasaulio, tiesos sklaidos ir tikino: M.Kvedaravičiaus žūtis – didelė netektis Lietuvai ir pasauliui.

Šeštadienio vakarą portalą Žmonės.lt pasiekė liūdna žinia: karas Ukrainoje pasiglemžė talentingo dokumentinio kino kūrėjo Manto Kvedaravičiaus gyvybę. Lietuvių režisierius žuvo būdamas 45-erių.

Žmonės.lt žiniomis, Mantas Kvedaravičius žuvo, kai važiuodamas automobiliu iš Mariupolio pateko į raketų apšaudymą.

Ši žinia stipriai sukrėtė Lietuvos kino bendruomenę. Viena pirmųjų ja pasidalijo dokumentinių filmų režisierė Giedrė Žickytė. Socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje ji tikino, kad kolegos mirtis – didžiulis praradimas.

„Tokia baisi ir šokiruojanti žinia… Ukrainoje, kur dokumentavo šį beprotišką kruviną karą, žuvo apdovanojimų pelnęs lietuvių dokumentinių filmų kūrėjas Mantas Kvedaravičius...

RIP brangiausiam, talentingiausiam Mantui. Siaubinga netektis Lietuvos kino bendruomenei ir visam pasauliui. Mūsų širdys sudaužytos. Amžinąjį atilsį…“, – rašė G.Žickytė.

Kultūros istorijos tyrinėtojas, visuomenės veikėjas, politikas Darius Kuolys, rašydamas apie M.Kvedaravičiaus mirtį teigė, kad ji pasiglemžia pačius narsiausius žmones.
 
„Žūsta drąsiausieji, jautriausieji...
 
Mantas Kvedaravičius (1976-2022), archeologas, antropologas, režisierius, nužudytas Ukrainoje.
 
Amžiną atilsį.
 
Kadaise suvedė Leonidas Donskis. Mantas niekaip negalėjo suprasti ir vis prašė paaiškinti, kodėl jį Grozne globojusi čečėnų šeima šitaip persekiojama jo gimtojoje Lietuvoje...“, – prisiminė D.Kuolys.

Teatro režisierius Oskaras Koršunovas pasidalijo jautriu žodžiais apie šviesų Manto Kvedaravičiaus atminimą.

„Sukrečianti ir labai liūdna žinia – žuvo Mantas Kvedaravičius. Su Mantu keletą kartų bendravome, tai be galo tikras, paprastas, be jokių nereikalingų paraščių ir kartu labai gilus žmogus, kaip ir jo filmai. Tam, kad nufilmuotų tokius filmus, kokius jis filmavo, reikėjo didvyriškumo, kaip ir begalinio didvyriškumo reikėjo važiuoti į Mariupolį. Duok Dieve jam šviesos“, – prisiminė O.Koršunovas.

Aktorė Elžbieta Latėnaitė feisbuke tikino, kad žuvusio režisieriaus niekada nepamirš ir paragino žmones toliau teikti paramą Ukrainai.

„Mariupolyje, Ukrainoje, karą dokumentavęs ir ką tik tragiškai nuo rusų šiukšlių nagų žuvęs talentingas mūsų kino kūrėjas (užuojauta artimiesiems) – dar viena ir labai asmeniška lietuviams priežastis KASDIEN kažką padaryti dėl Ukrainos“, – ragino E.Latėnaitė ir pasidalijo pagalbos bei paramos būdais.
Režisierius Romas Zabarauskas užuojautą pareiškė teigdamas, kad Lietuva prarado vieną perspektyviausių ir unikaliausių kino kūrėjų.
 
„Užuojauta Mariupolyje, Ukrainoje nužudyto režisieriaus Manto Kvedaravičiaus šeimai ir artimiesiems. Praradome vieną žymiausių Lietuvos kūrėjų, puoselėjusių savitą, unikalų autorinį balsą.
 
Rusijos teroras atėmė dar vieną gyvybę, dar vieną perspektyvą. Tegu tai tampa priminimu visiems Lietuvos verslininkams rimčiau žvelgti į sankcijas. Privalome nuo šio teroro atsiriboti“, – ragino R.Zabarauskas.

Apie sukrečiančią žinią parašė ir aktorė Aistė Diržiūtė.

„Šiandien Mariupolyje mirė vienas šviesiausių protų, vienas ryškiausių kūrėjų, lietuvių režisierius Mantas Kvedaravičius“, – skaudžia žinia pasidalijo aktorė.

Teatro režisierius Žilvinas Vingelis kolegos atminimą pagerbė prisimindamas jo itin reikšmingus darbus, prisidėjusius prie teisingesnio pasaulio.
 
„R.I.P. drąsiam, tikram, ryškiam režisieriui Mantui Kvedaravičiui, nuolat aukojusiam savo saugumą vardan geresnio, teisingesnio ir oresnio pasaulio.
 
Šiandien Lietuvą pasiekė žinia, kad Mantas žuvo. Tiksliau buvo nužudytas.
 
2016 m. išėjo Manto dokumentinis filmas  „Mariupolis“ apie nuolat karo laukiantį miestą ir jo žmones. Jį kūrė keturios šalys. Už šį filmą Mantas buvo nominuotas tarptautinės žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“ apdovanojimuose.
 
Mantas Kvedaravičius buvo nužudytas Mariupolyje. Sušiktų rusų okupantų raketos. Kol kas labai trūksta detalesnės informacijos, bet šeimą, tikiuosi, ji pasiekė. O gal karo metu detalesnės informacijos nebūna..?
 
Mantas žuvo tame pačiame mieste, kurio istoriją apie karo grėsmę išnešė į pasaulį prieš 6 m.
 
Užuojauta Manto artimiesiems, šeimai ir draugams. Tai milžiniškas praradimas, kurio neįmanoma suvokti.
 
Dalinuosi įdomiu Manto interviu LRT (ved. Jolanta Kryževičienė) po „Mariupolio“ premjeros.
 
Niekas niekada neatpirks tokių aukų.
 
Dieve, padėk šitai baigti“, – emocijų neslėpė Ž.Vingelis.
Užuojautą socialiniuose tinkluose išreiškė ir kino kritikas Marijus Kulvietis.
 
„Skaudi netektis, kuri apkartins pavasarines nuotaikas. „Kino Pavasario“ kino festivalio pabaigą.
 
Lietuvos kino režisierius Mantas Kvedaravičius žuvo Mariupolyje.
 
Užuojauta artimiesiems“, – rašė kino kritikas.

Jautriais žodžiais apie brangų kolegą atsiliepė Rygoje gyvenantis rusų dokumentinių filmų režisierius Vitalijus Manskis.

„Šiandien Mariupolyje su fotoaparatu rankose žuvo mūsų draugas „Artdocfest“ dalyvis, lietuvis dokumentalistas Mantas Kvedaravičius, šiame šūdiname blogio kare prieš visą pasaulį.

Radau keletą nuotraukų, kuriose su Mantu „Artdocfeste“ Rygoje 2016 metais aptarinėjame dokumentinio filmo vaidmenį kare. Mantas vis labiau tylėjo ir susimąstė...“ – rašė rusų dokumentinių filmų režisierius.

Mantas Kvedaravičius Ukrainoje dirbo ir 2015 metais. Tuomet jis nufilmavo, o 2016 m. pristatė dokumentinį filmą „Mariupolis“, pasakojantį apie industrinį uostamiestį Donecko srityje.

2015 m. pavasarį M.Kvedaravičius atvyko į Odesą filmuoti savo pirmojo pilnametražio vaidybinio filmo „Stasis“ ir nusprendė keletą scenų nufilmuoti graikų kaimelyje rytų Ukrainoje, netoli Mariupolio.

Nuvykęs į Mariupolį režisierius prisipažino supratęs, kad tai pats kinematografiškiausias miestas, koks gali būti – tik ir skirtas filmuoti. Miestas puikiai tiko pavaizduoti karo laukimą ir kasdienybę kare. 

Taip 2016 metais atsirado jo antrasis dokumentinis filmas „Mariupolis“ – rytų Ukrainos portretas.

2016 m. M.Kvedaravičiaus juosta pelnė „Sidabrinę gervę“ už metų geriausią ilgametražį dokumentinį kino filmą. Režisierius pelnė ir metų geriausio operatoriaus darbo nominaciją.

Filmo anonsas:

Daugiausiai dėmesio sulaukęs M.Kvedaravičiaus filmas – 2011 metais pasirodžiusi jo debiutinė dokumentinė juosta „Barzakh“. Joje meniškai ir kritiškai vaizduojami ilgi politiniai kankinimai ir prievarta buvusioje sovietinėje respublikoje Čečėnijoje.

„Barzakh“ buvo pristatytas daugiau kaip 40-yje tarptautinių kino festivalių ir laimėjo daugiau kaip 15 tarptautinių kino dokumentikos apdovanojimų, tarp jų – „Amnesty International“ ir ekumeninės žiuri apdovanojimą 2011 metų Berlyno kino festivalyje.

Filmas buvo gausiai aptariamas tarptautinėje žiniasklaidoje dėl to, kad suteikė balsą daugeliui dingusių žmonių ir jų šeimų.

2011 m. „Sidabrinės gervės“ apdovanojimuose „Barzakh“ pripažintas geriausiu dokumentiniu filmu, o Mantas Kvedaravičius nominuotas geriausio režisieriaus kategorijoje.

Metų geriausias dokumentinis filmas: „Barzakh“ (rež. Mantas Kvedaravičius).
Metų geriausias dokumentinis filmas: „Barzakh“ (rež. Mantas Kvedaravičius). / Irmanto Gelūno / 15min nuotr.

Moksliniai pasiekimai

Mantas Kvedaravičius 1998 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą, kur įgijo archeologo specialybę. 2001–2003 m. dalyvavo Niujorko miesto universiteto absolventų centro, kultūros antropologijos mokslų daktaro programoje. 

2007 m. Oksfordo universitete baigė kultūros antropologijos magistrantūrą, 2013 m. Kembridžo universitete įgijo socialinės antropologijos mokslų daktaro laipsnį – apgynė disertaciją ir knygą apie skausmo poveikį. Buvo Vilniaus universiteto Kūrybinių medijų instituto lektorius.

M.Kvedaravičius Kembridže dėstė religijos, teisės, politikos teorijos kursus, be lietuvių kalbos mokėjo anglų, rusų, ispanų, graikų. 

Nuo 2006 m. tyrė kankinimus ir dingusius žmones Šiaurės Kaukaze. Jis taip pat buvo povandeninis archeologas.

Fotogalerija: