Unikali urnų paroda
Nuo pat seniausių laikų mirties prisibijoma, su ja siejami įvairiausi mitai ir paslaptingos šiurpios istorijos. Vis dėlto, skirtinguose pasaulio kraštuose ji ir traktuojama bei priimama skirtingai – vienur puošiamasi baltais apdarais ir švenčiama, džiaugiamasi, kad žmogus nukeliavo į geresnį pasaulį, kitur – ilgai gedima, bandant užgniaužti širdies skausmą...
Svarbiausia, kad pastaruoju metu apie žmogaus išėjimą pradedama kalbėti atvirai ir drąsiai, tai demonstruoja ir vakar Kaune esančiame Keramikos muziejuje, atidaryta garsaus kristalinės glazūros meistro – keramiko Algimanto Patamsio darbų paroda „Užšaldyti ugnyje“. Gal ir neįprastai skamba tas faktas, kad galima patiems apžiūrėti, o gal net išsirinkti unikalia technika kurtas urnas kremuotų mirusiųjų pelenams laikyti, tačiau šiuo atveju susijungia ne tik natūralūs žmogaus gyvenimo procesai, bet ir menas.
„Kai išgirdau, kad Lietuvoje bus atidaromas krematoriumas, supratau, kad labai noriu savo kūryba subtiliai prisiliesti prie žmogaus sakralaus išėjimo per ugnį akto, – prisimena A. Patamsis. – Susisekiau su krematoriumo vadovybe ir pasiūliau sukurti keramines urnas, kurios galėtų būti ne tik organiškas krematoriumo erdvių dekoras, bet turėtų ir taikomąją vertę“. Pasak keramiko, jo idėja buvo priimta palankiai, todėl krematoriumo atidarymo dieną, specialioje nišoje, jau stovėjo beveik tuzinas itin sudėtinga kristaline glazūra puoštų urnų.
A. Patamsis pastebi, kad parodos pavadinimas „Užšaldyti ugnyje“ simbolizuoja ne tik mirusiųjų virsmą per ugnį pelenais, bet ir kristalinės glazūros techniką: „Krosnyje degami kristaline glazūra aptepti indai pasipuošia piešiniais, primenančiais tuos, kurie žiemą atsiranda ant apšarmojusių langų, todėl norėjau šį procesą išryškinti ir pavadinime“.
Daugiau kaip tris dešimtmečius dirbantis šia technika A. Patamsis sako, kad dėdamas savo darbus į degimo krosnį, niekada nežino, kokius juos vėliau ištrauks. „Mano kūryba baigiasi ties krosnies durimis – toliau kuria kristalai. Jų niekaip negalima kontroliuoti, todėl kaskart, traukdamas darbą iš krosnies, būnu pakerėtas šios kūrybos stebuklu“, – pasakoja menininkas. Unikali kristalinės glazūros technologija – ilgas gamybos procesas. Keraminis indas glazūruojamas specialia glazūra, kurioje yra cinko oksido ir kvarco, tada degamas krosnyje, aukštoje (1250-1350 laipsnių) temperatūroje. Indą degant, glazūra išsilydo, o palikus jį vėsti apie 3-4 valandas, ant urnos auga kristalai, sudarydami unikalius gėlių, vėduoklių, snaigių piešinius.
Kristalinę glazūrą kūryboje naudoja vos keli šimtai pasaulio keramikų. Iš jų – tik 2 lietuviai: Los Andžele (JAV) gyvenantis Kęstutis Mikėnas ir Lietuvoje – Algimantas Patamsis. 2005 m. A. Patamsis su savo darbais dalyvavo pirmojoje tarptautinėje kristalinių glazūrų parodoje „Crystallines“, vykusioje Prancūzijoje, Vallauris mieste.
Visi norintys apžiūrėti unikalias rankų darbo urnas gali apsilankyti parodoje „Užšaldyti ugnyje“, kuri veiks iki lapkričio 5 d.
Informacija „Ad verum“