„Žiogas“ – taip vadinasi unikalaus dizaino aksesuaras, panašus į trumpinto kaklaraiščio ir šonu pasuktos peteliškės hibridą. Jį sukūrusi Rūta Piekurienė pasakoja, kad pavadinimas kilo priėmus vyriškų aksesuarų taisykles. „Jeigu yra peteliškė, kodėl negali būti žiogas?“ Tiesa, užsienio auditorijai per sudėtinga būtų ištarti šį lietuvišką žodį, tad užsieniečiams aksesuarai pristatomi kaip „Ruty tie“.
„Sutramdyti kaklaraištukai damoms“
Rūta Piekurienė pagal išsilavinimą – etnomuzikologė, tačiau papuošalai ją lydi visą gyvenimą. Kai būdama mergaitė spintoje atrado tėčio kaklairaiščius, tai tapo jos stiliaus inspiracija ir eksperimentų šaltiniu. O ir užaugusi moteris kaklaraiščius karpydavo ir siūdavo iš jų gėles. Taigi kaklaraiščių tyrinėjimo kelias buvo ilgas. Sukdama ir ieškodama įvairiausių mazgų, prieš trejetą metų R. Piekurienė ir susuko dabartinį „žiogą“. Iki tol buvo sukūrusi labiau moterims skirtų kaklaraiščių variacijų.
„Moterims skirtą kolekciją vadinau „Sutramdyti kaklaraištukai damoms“. Man tai atrodė intriguojantis dalykas – tarsi pipiras moters garderobe, nes mūsų spintose labai daug romantiškų aksesuarų, o vyro šešėlis stipriai stovi už kaklaraiščio. Kaip ten bebūtų, tai vyriškas aksesuaras, siejamas su vyriškais hormonais, dalykiškumu, griežtumu. Tačiau aš kaklaraištukus moterims paskaninau kaspinukais, perliukais, kristaliukais“, – pasakoja kūrėja.
Taigi pradžioje aksesuaras buvo kurtas moterims, tačiau, atradus dabartinį „žiogo“ pavidalą, jis pritaikytas abiem lytims. Moteriški „žiogai“ skiriasi nuo vyriškų papuošimų kiekiu ir aksesuarais, kuriuos galima užsegti ant jų. Taip pat – jų kitas kirpimas, moterišką „žiogą“ galima dėvėti ir ant atviro kaklo, ne tik po apykakle.
Dizainą patentavo
Bandyti kurti aksesuarus iš kaklaraiščių kūrėjai bando visame pasaulyje, tačiau „žiogo“ dizainas Rūtai pasirodė iki tol nematytas. „Pradėjau ieškoti atitikmenų ir nieko tokio neradau, todėl kreipiausi į vyrų mados istorikę Brigitą Kupčikienę. Ji paliudijo, kad tai tikrai unikalu. O prieš porą metų turėjau galimybę susitikti su Aleksandru Vasiljevu ir jis patvirtino, kad nieko tokio nėra matęs. Tada aš nusiraminau, nes juk šiaip visada yra tokia galimybė, kad kažkas kažkur kažką panašaus jau yra sukūręs.“
R. Piekurienė „žiogo“ dizainą įregistravo Lietuvoje ir Europos Sąjungoje. Nepaisant to, neseniai sužinojo, kad yra neteisėtai kopijuojančių jos dizainą. Įregistruotą dizainą saugo įstatymas, tačiau reikia nueiti ilgą kelią, kad apgintum savo, kaip dizaino savininko, teises. Tą kūrėja dabar ir daro.
Už „žiogus“ R. Piekurienė gavo parodos „Rinkis prekę lietuvišką 2017“ aukso medalį. „Tai buvo didelė šventė, nes savam krašte būti įvertintai ypatingai malonu ir turbūt ypatingai sunku“, – juokiasi kūrėja.
Mėgsta ekstravertiški žmonės
Gali sudominti vyrą aksesuaro spalvomis, grožiu, bet jei tai nebus patogu – vyras tiesiog mes į šoną. Moterys dėl grožio gali ir pakentėti, o vyrai – ne.
Rūta džiaugiasi, kad, nors lietuviai ir atsargūs bei santūrūs, vyrai priėmė šį, kaip ji vadina ketvirtą (po kaklaraiščio, peteliškės ir kaklaskarės), aksesuarą – dėl tam tikrų savybių. „Gali sudominti vyrą aksesuaro spalvomis, grožiu, bet jei tai nebus patogu – vyras tiesiog mes į šoną. „Žiogas“ neveržia kaklo kaip kaklaraištis ar peteliškė – jis kabo po marškinių apykakle. Tai leidžia jaustis laisvai, nes paprastai, kai vyrai kalba apie kaklaraiščius, iškart rodo, kaip jiems veržia kaklą ir kaip su jais karšta (šypsosi). Moterys dėl grožio gali ir pakentėti, o vyrai – ne.“
Kaip pasakoja kūrėja, „žiogus“ greitai į savo spintas įsileido vyrai, įvairiomis prasmėmis susiję su viešumu. Tai dėstytojai, dėstantys auditorijoms, renginių ir TV laidų vedėjai, Seimo nariai – ypač kai atsirado šimtmečiui orientuota „žiogų“ kolekcija, ir jaunikiai, kurie nori išsiskirti ir neatrodyti kaip pabroliai ar barmenai (kas nutinka jaunikiui nusimetus švarką). Taip pat – kūrybingi, mėgstantys improvizuoti ekstravertai, kuriems patinka dėmesys, nes būtinai kas nors paklaus: o kas čia?
Mėgstamiausios spalvos tarp vyrų – santūrios: tamsiai mėlynos, vyno.
Iš moterų „žiogus“ renkasi daugiausia tos, kurios darbe turi vilkėti dalykiškai, tačiau nori išskirtinesnio aksesuaro. Arba – tokios, kurios persisotinusios romantiškų stiliaus detalių ir nori šiek tiek paprovokuoti.
Vyriškų aksesuarų trūkumas
R. Piekurienė su vyru vasarį lankėsi Frankfurto tarptautinėje „Ambiente“ parodoje ir grįžusi pareiškė, kad vyriškų aksesuarų zonoje „žiogas“ gali tapti tikra kultūrine bomba. Moteris paaiškina, kad didžiulėje aksesuarų erdvėje vyrams ten buvo siūlomos tik medinės peteliškės, vyriški žiedai ir odinės apyrankės.
„Mano vyras, kaip visada, buvo su švarku ir žiogu, tai jam buvo nutampytos alkūnės ir pragręžioti žvilgsniai – visi klausė, iš kur vyras gavo tokį aksesuarą. Pasaulio žmonės labai smalsūs, šnekūs, jiems įdomios naujovės. Išdalijome daugybę katalogų ir supratome, kad ir mes ten turime dalyvauti. Tą paliudijo ir parodoje sutikti lietuviai, kurie pabrėžė, kad geriausia mums „žiogą“ būtų pristatyti Paryžiuje arba Milane, kur žmonės pamišę dėl mados. Vykdami į parodą tikėjomės išvysti kažkokį stebuklą, o supratome, kad jau dabar esame pasiruošę dalyvauti. Tą ir ketiname daryti“, – atskleidžia kūrėja.
Išeiti iš komforto zonos
Rūtą ir jos vyrą Marijų galima vadinti menininkų pora. Marijus Piekuras – profesionalus tapytojas, tačiau taip pat kuria ir ženkliukus su paveikslėliais, skirtus papuošti „žiogus“.
Rūta ilgai dirbo mokykloje etnokultūros mokytoja ir tik neseniai nusprendė išeiti iš valdiško darbo ir gyventi vien iš „žiogų“ kūrimo. Su Marijumi ji dalyvauja kiekvienoje didesnėje šalies mugėje. „Turbūt taip pristatyti aksesuarą, kaip jį pristato mano vyras, pats jį ryšėdamas, su tokia iškalba ir taip puikiai atrodantis, dar nesugeba niekas. Kol turime laiko, noro ir sveikatos, tol patys tai darome.“
Paklausta, ką atrado geriausio, susijusio su šia veikla, R. Piekurienė atsako nedvejodama: „Žiogas“ man suteikė galimybę susitikti su labai įdomiais žmonėmis, ypač vyrais, išgirsti istorijų. Įdomiausia žmonių grupė – jaunieji. Ateina du jauni žmonės į tavo studiją ir spinduliuoja meilę, dėmesį, vienas kitam patarinėja, šypsosi – tas jų meilės alsavimas ir ruošimasis santuokai mane tiesiog užburia.“