Urbanistas Martynas Marozas – apie urbanistiką Lietuvoje ir Neries krantinės atnaujinimą

Šiuo metu Martynas vadovauja Vilniuje įsikūrusiai urbanistikos kompanijai „MMAP“, kuri specializuojasi dirbdama su teritorijų planavimo ir plėtros projektais bei strategijomis. Taip pat jis vadovavo Vilniaus Neries krantinės atnaujinimo projektui. Tikriausiai nenuostabu, kad tokia patirtį sukaupęs žmogus dėsto Kauno technologijos universitete ir įgytas žinias perduoda studentams.

Žinių apie urbanistiką sėmėtės viename geriausių pasaulio universitetų. O kaip urbanistinio planavimo specialistai yra ruošiami Lietuvoje?

Mūsų šalyje urbanistikos profesijos apibrėžimas yra suvokiamas kiek per siaurai. Lietuvoje urbanistika suvokiama tik kaip tam tikra architektūros dalis ar kompleksų architektūrinis planavimas, o tai yra ne daugiau, kaip trečdalis profesijos. Iš tiesų, urbanistika paliečia ir socialinius, ekonominius dalykus, specialistams dažnai tenka bendrauti su vietos bendruomenėmis, įvairiais visuomenės veikėjais, investuotojais, vykdytojais, o tai tam taip pat reikia tam tikrų žinių.

Tai, kuo šiandien užsiimu savo profesinėje veikloje, yra smarkiai atitrūkę nuo to, kas yra dėstoma Lietuvos universitetuose. Dažniausiai universitete yra apsiribojama tik projektavimu, kai tuo tarpu savo darbuose kiekvieną dieną sprendžiame žymiai įdomesnius ir sudėtingesnius dalykus. Pavyzdžiui, kaip apleistą vietą paversti patrauklia vieša erdve, kaip į tos vietos naudojimą pritraukti skirtingų interesų socialines grupes ir t.t.

Tai yra daug spalvingesnė profesija nei dažniausiai apibrėžiama Lietuvos studentams, tačiau, nepaisant to, mūsų šalis keičiasi ir vyksta didelis progresas.

Visgi, pats esate dėstytojas ir savo žinias perduodate studentams. Ar būtent jiems ir bandote pateikti platesnį urbanistikos apibrėžimą?

Kadangi ši profesija yra daug kompleksiškesnė, atsiranda poreikis ugdyti naujus specialistus, kurie ne tik koncentruotųsi į erdvinę formą bei išraišką, bet ir taptų socialiai atsakingais, galvotų apie žmones, kurie tomis erdvėmis naudosis, verslus, kurie sukurtose erdvėse galėtų iškilti.

Socialinis atsakingumas, skirtingų interesų derinimas ir dizaino koncepcijų pritaikymas mieste yra esminis dėstomas dalykas, todėl stengiuosi, kad studentai suvoktų, jog kiekvienas jų sprendimas turės įtakos aplinkai. Svarbu ne tik pastato fasadas ar apdailos medžiagos, daug svarbiau pastato konfigūracija – tai, kaip jis integruojasi į miesto audinį, ar atsivers į miesto erdvę, kaip tą erdvę aktyvuos. Taip pat svarbu, kad pastatas „neišsišoktų“ iš šalia esančių pastatų ir sukurtų tam tikrą ryšį.

Savo žinių indėlį įnešėte ir į Vilniaus Neries krantinės atnaujinimo projektą. 

Prie Neries krantinės nebuvo prisiliesta jau keturiasdešimt metų, nors Neries upė yra tarsi pagrindinė ekologinė ašis Vilniaus mieste, kuri skiria senąjį miesto centrą ir naująjį. Jei žvelgtume į visą miesto struktūrą, pastebėtume, kad būtent ši vieta turi didžiulį potencialą, kurio iki šiol neišnaudojome. Didžioji dalis Europos miestų, kuriais teka upės, jas išnaudoja, tuo tarpu Lietuvoje Neries krantinė daugelį metų buvo tarsi inžinerinis kanalas betoniniais krantais. Būtent todėl pagrindinis projekto tikslas išnaudoti šią vietą, pakeisti pakrantės ateitį ir paversti ją miesto viešųjų erdvių sistemos dalimi.

Su kokiomis užduotimis teko susidurti vykdant projektą?

Neries krantinės atnaujinimu užsiėmiau du su puse metų. Kartu su Vilniaus bendruomene išsiaiškinome į kurias krantinės vietas reikėtų investuoti didžiausią dalį pinigų, o į kurias – mažiau. Struktūrinės vizijos suformulavimas apsprendė veiksmus, kurie ir yra vykdomi.

Projektas turėjo tris esminius etapus. Pirmasis etapas – krantinės remontas, apatinės terasos dangos pakeitimas (pakeitus dangą, iškart pastebėjome didesnį žmonių srautą). Vėliau buvo paskelbtas konkursas įvairioms kavinėms, kadangi norima  į šią erdvę žmones pritraukti ir vakarais. Kitas etapas buvo techninių projektų rengimas: dviračių takams, sporto infrastruktūrai, šlaitų sutvarkymui, terasoms, laisvalaikio erdvėms ir kt.

Su kiekvienu projektu atsirado įvairios interesų grupės su kuriomis reikėjo suderinti vieną ar kitą sprendimą. Taigi, viskas, kas yra suprojektuota krantinėje, atspindės ja besinaudojančių žmonių poreikius.

O kokie buvo tie poreikiai? Kokiomis laisvalaikio erdvėmis galės džiaugtis vilniečiai bei miesto svečiai?

Vilniečiai ir miesto svečiai galės pasidžiaugti atnaujintais sporto aikštynais: tris pusines krepšinio aikštelės pakeis trys pilnos aikštelės, taip pat „padvigubinome“ vieno tūkst. kvadratų riedučių parką. Atsiras ir daugiau paplūdimio aikštynų bei vaikų žaidimo aikštelė, kuri greičiausiai bus didžiausia ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje. Taip pat numatytos keturios terasos, nusileidimai neįgaliesiems, paviljonai lauko prekybai, alpinizmo laipiojimo sienelės bei daugelis kitų veiklų.

Manau, kad tokia infrastruktūra galėjo būti sukurta anksčiau, kadangi jau dabar žmonių kiekis krantinėje rodo, jog tai taps viena paklausiausių miesto erdvių. Aš ir pats nekantrauju, kada kartu su šeima galėsiu pasidžiaugti atnaujinta Neries krantine.

Urbanistą Maryną Marozą rugsėjo 6-7 dienomis bus galima sutikti Birštone vyksiančiame festivalyje „Būtent!“.

Diskusijų festivalis „Būtent!“ – tai visiems atviras ir nemokamas renginys, kuriame laukiamas kiekvienas. Čia susitinka verslo, politikos, kultūros, nevyriausybinių organizacijų atstovai ir kiti visuomenės nariai. Festivalio tikslas – skatinti šalyje diskusijų ir įsiklausymo kultūrą, pilietinį įsitraukimą bei toleranciją skirtingiems požiūriams.