Urologas Balys Dainys: kaip vyrai išgyvena partnerės nėštumą ir kūdikio auginimą

Jau daug metų dirbate urologijos srityje. Kaip joje atsidūrėte?

Taip susiklostė gyvenimas. Tais laikais nebuvo rezidentūros, internatūros, kaip dabar. Po šešerių metų mokslų speciali skirstymo komisija nuspręsdavo, kur turi dirbti jaunas daktaras. Niekas mūsų nuomonės neklausė. Baigus universitetą net iškart neduodavo diplomo – įteikdavo laikiną pažymėjimą. Ir tik po metų, atvežę pažymą, kad dirbome pagal paskyrimą, pasiimdavome diplomą. Taip tapau urologu, o 1968 metais profesorius Algimantas Marcinkevičius man taip pat patikėjo užduotį dirbti inkstų transplantacijos srityje.

Į šią sritį paviliojote ir anksčiau vargonininke dirbusią žmoną, kuri šiuo metu yra jūsų vadybininkė. Ar tiesa, kad ji griežtai prižiūri jūsų pasisakymus viešojoje erdvėje?

Taip, pakritikuoja. Aš įsiklausau į tą kritiką ir kitą kartą jau kitaip elgiuosi. Ji prižiūri, kad viskas būtų pasakyta korektiškai ir pakankamai rimtai. Manau, tai labai gerai. Iš tiesų dabar aš kalbu rimčiau nei anksčiau.

Jūsų svetainėje parašyta, kad teikiate konsultacijas visą parą. Kaip atsirado ši reikmė? Su kokiomis neatidėliotinomis problemomis vyrai susiduria?

Įvairių problemų atsitinka ne tik dieną, bet ir nakties metu – toks gyvenimas. Klausimų dažnai sulaukiu. Reta naktis, kai niekas neskambina. Bet esu prie tokio ritmo įpratęs, greitai užmiegu, todėl galiu pakonsultuoti ir vėl miegoti, man tai netrukdo. Dar kai dirbau inkstų transplantacijos srityje, dažnai sulaukdavau skambučių dėl donorų, ir tai liko kaip įprotis. Bet matau, kad tokios konsultacijos labai reikalingos ir dabar. Būna visokių klausimų, situacijų. Kartą paskambino vyras antrą valandą nakties ir sako: „Labas vakaras. Aš neturiu jokių problemų, tyčia paskambinau patikrinti, ar konsultuojate visą parą.“ Kiti net nustemba, kad teikiame tokią paslaugą.

Naktį dažniau kreipiasi dėl sekso problemų. Pavyzdžiui, įplyšta varpos pasaitėlis ir stipriai kraujuoja, vyrai išsigąsta. Aš raminu, sakau – užsiriškit, prispauskit, pridėkit šaltą kompresą. Taip pat pasitaiko parafimozė – kai atsismaukusi siaura apyvarpė užveržia varpos galvutę. Būna ir šlapimo susilaikymo atvejų. Su inkstais susijusių skausmų. Susidūrę su sudėtingesnėmis problemomis pacientai važiuoja tiesiai pas mus arba aš patariu, į kokią ligoninę vykti, kada kviesti greitąją. Tokios konsultacijos reikalingos, nes sutrikę žmonės nežino, kur kreiptis, ką daryti. Tas skambutis būna labai naudingas.

Ar per jūsų ilgametę praktiką pasikeitė priežastys, dėl kurių kreipiasi vyrai?

Per 50 metų atsirado ligų, kurių tada nežinojome. Pavyzdžiui, kai baigiau Medicinos fakultetą, apie AIDS nieko nebuvome girdėję. Atsirado ir daugiau lytiniu keliu plintančių ligų, viena jų – chlamidiozė. Apie ją teoriškai žinojome, bet negalėjome nustatyti. Dabar galima lengvai ir tiksliai diagnozuoti bent 10 dažniausių lytiniu keliu plintančių ligų.

Ir atvirkščiai, ligos gali išnykti. Pavyzdžiui, kai buvau studentas, 1964 metais mums profesorius negalėjo parodyti nė vieno sifilio atvejo, nes ši liga tuo metu Lietuvoje buvo išnaikinta. Griežtos taisyklės neleido jai plisti. Tuo metu dirbusi milicija, jei sužino apie sifilio atvejį, tuoj ir prisistato – klausia, su kokia mergaite žaidei? Iškart randa ir veža į ligoninę gydyti, jei nesutinka, tai daro per prievartą. Dabar tokiam elgesiui prieštarautų žmogaus teisių gynėjai, bet jie nesupranta, kiek bėdos užtraukia lytiškai plintančios ligos. Gresia ir nevaisingumas, ir potencijos sutrikimas. Žinome, kad šiais laikais daug nevaisingų porų. To priežastys įvairios, bet viena jų – lytiškai plintančios ligos.

O kokie pas jus ateina vyrai? Galbūt galėtumėte įvardyti būdingą amžių, išsilavinimą?

Liga nesirenka: vienodai paliečia ir aukštąjį išsilavinimą turinčius, ir jo neturinčius. Galbūt galiu išskirti tuos, kurie labai daug ir sunkiai dirba – be poilsio dienų, be atostogų, darbus, kurie reikalauja daug fizinių ir emocinių jėgų. Stresas, įtemptos sąlygos silpnina žmogaus imunitetą, todėl jis lengviau suserga.

Ligų padaugėjo ir dėl geresnio gyvenimo. Dabar labai daug žmonių atostogauja svetur. Vyrai susivilioja vietinėmis gražuolėmis, atsiveža gana pavojingų ligų. Tai tikrai neretas atvejis.

Taip pat reikėtų pasakyti, kad, palyginti su senesniais laikais, vyrai pas gydytojus ateina dažniau – tam didelę įtaką turi žiniasklaida. Anksčiau į prostatitą – prostatos uždegimą – jie tik numodavo ranka, neva, savaime praeis. Tačiau negydomos ar blogai gydomos ligos lemia nevaisingumą, potencijos problemas.

Svarbi ir profilaktika, dabar yra sukurta specialių programų, kad vyrai galėtų pasitikrinti sveikatą. Nes kai kurios ligos neturi ryškių požymių, pavyzdžiui, prostatos vėžys – iš pradžių nei skauda, nei problemų sukelia. Taigi, kad vyrai dažniau apsilanko pas gydytojus, reikia juos pagirti. Taip pat, žinoma, ir jų moteris, nes jos viską anksčiau pastebi. Atveda ir jaunus vyrus, kurie turi problemų.

Taigi kad moterys labiau rūpinasi vyrų sveikata, nėra stereotipas? Į ką jos turėtų atkreipti dėmesį ir kaip priversti vyrą pasirodyti gydytojui?

Oi, moterys tai moka. Jos tikros šaunuolės. Užrašo, už rankos atveda, priverčia – kaip neprivers. Pastebėjusios pokyčius, imasi veiksmų. Vienas iš akivaizdžių simptomų – padažnėjęs šlapinimasis: vyras keliasi naktį kelis kartus. Aišku, jis teisinasi, neva daug gėriau, kelis puodelius arbatos prieš miegą. O moteris jau žino: anksčiau nors ir daugiau vakare išgerdavo, naktį nesikeldavo. Jos realiau mato situaciją. Pasakoja man: seniau girdėdavau – lyg Niagaros krioklys šniokščia, o dabar vos čiurlena.

Moterys domisi, žiūri sveikatos laidas, skaito žurnalus. Jei vyras tik pakalba, kad jaučia neramumą pilvo apačioje, pamaudžia sėklides, jos iškart suklūsta.

Kaip rūpintis vyro sveikata? Kokie turėtų būti mitybos įpročiai, ar reikia vyrui daugiau judėti?

Kaip tik į pasikeitusį vyro aktyvumą moterys ir atkreipia dėmesį. Pastebi, kad anksčiau jis daug meškeriodavo, medžiodavo, o dabar grįžęs tik guli ant sofos. Tai rodo, kad sumažėjo vyriškojo hormono testosterono lygis. Atkūrus jį vyrui pradeda rūpėti ir seksas, ir kiti dalykai. Tereikia laiku kreiptis į gydytoją.

Ar lytiniai santykiai irgi įeina į rūpinimosi vyro sveikata sritį? Ar yra nustatytas tam tikras skaičius, kaip dažnai reikėtų mylėtis?

Be abejo. Lytiniai santykiai – vienas iš prostatos sveikatos komponentų. Atsakydamas į klausimą, kaip dažnai mylėtis, priminsiu vestuvinę dainą: „Nei daug, nei mažai, per savaitę trys kartai, o per ištisus metus – šimtą keturis kartus.“ Ji puikiai atspindi normalų sekso dažnį. Bet viskas priklauso nuo poros, kaip abiem partneriams gerai. Būna, jaunas vyras sako, kad mylisi 2–3 kartus per parą. Tai puiku, jei ir mergina patenkinta. Būna, kad kartą per savaitę – irgi gerai. Bet kartą į mane kreipėsi vyras, kuris sako: išrašykite man viagros, anksčiau pajėgdavau penkis kartus per parą, o dabar tik tris. Aš sakau jam: apsiramink, išnaudosi resursą ir liksi impotentas.

Iš tiesų kiekvienas vyras per visą savo gyvenimą gali mylėtis skirtingą kiekį kartų ir tas skaičius varijuoja nuo 7 iki 12 tūkstančių. Pavyzdžiui, garsiausias pasaulyje meilužis Kazanova turėdavo po 17 meilės aktų per parą, ir ką – sulaukęs 40-ies jau tapo impotentu. Taigi per dažnai irgi nėra gerai.

Pakalbėkime apie lytinius santykius ir amžių. Ar iš tiesų vyresniems žmonėms jau nieko nereikia: ne tik geresnio gyvenimo, meilės, bet ir sekso, kaip jie patys kalba?

Netiesa. O kuo blogesnis vyresnis partneris? Jei jis turi problemų – yra priemonių, kaip jas išspręsti. Dabar yra vaistų potencijai didinti (žinomiausias – viagra), leidžiamų į varpą medikamentų, net implantų. Žinoma, su amžiumi seksas retėja, bet jis neturi būti nutraukiamas. Neretai moterims dingsta geismas ir vyrai skundžiasi, kad moteriškė tapo apatiška. Šiai problemai spręsti jau yra išrasta ir moteriška viagra. Deja, Lietuvoje dar jos nėra. Sveikatos ministerija dabar ne ten kreipia dėmesį – reikėtų lietuviams parūpinti vaistų, kurie iš tiesų reikalingi ir moterų, ir vyrų sveikatai. Juk nenaudojamas daiktas genda, rūdija. Taip yra ir su lytine funkcija. Ilga lytinė abstinencija vyrams nėra gerai.

Vaikai dabar bręsta vis anksčiau. Nuo kokio amžiaus prasideda lytinis gyvenimas ir kaip reikėtų atžalas ugdyti?

Aš susiduriu su tais, kurie turi problemų. Pas mane mamos atveda 10–12 klasės mokinukus. Matau, kad seksas jiems jau įprastas dalykas. Deja, kai kurie jau užsikrėtę chlamidijomis. Čia yra baisiausia, blogiausia pasekmė.

Kaip tik dabar ruošiuosi dėstyti paskaitą apie lytiškumo ugdymą. Jau teko ir anksčiau tokią vesti. Iš užduodamų klausimų galiu suvokti, kad paaugliai turi daug daugiau žinių nei jų bendraamžiai prieš 20 metų. Su vaikais reikia kalbėti tėvams, bet ne tik jiems. Reikia daugiau švietimo, ypač apie lytiškai plintančias ligas. Tai didelė nelaimė, atsiliepianti ir demografijai.

Kaip vyrai išgyvena partnerės nėštumą, kūdikio auginimą? Kaip jie prisitaiko, kai tenka susilaikyti nuo lytinio gyvenimo?

Kiekviena šeima tai sprendžia individualiai. Moterims turiu vieną patarimą – kad tokiu metu prisimintų ir savo suaugusį vaikelį, tai yra vyrą. Vyrai neretai skundžiasi, kad jų partnerių susirūpinimas kūdikiu yra perdėtas. Ir tai tikrai nieko gero. Tokios situacijos, kai moteris mato tik vaikelį ir nieko daugiau aplink, sukuria didelį disbalansą šeimoje. Dabar juk ne tie laikai, kai moteriai reikėdavo ir ūkio darbus nudirbti, ir šeima pasirūpinti, – viskas daug lengviau. Todėl keista matyti, kai moteriškė priverčia vyrą visur eiti kartu: jis stumia vežimėlį, o ji eina visa išsipusčiusi šalia. Mano nuomone, geras gyvenimas žmones pagadina, o supergeras – absoliučiai sugadina.

Ar iš tiesų dabar žmonės yra labiau ištvirkę nei seniau. Būna, močiutė sako, neva jos laikais tiek sekso nebuvo. Kiek čia tiesos?

Seksas buvo visais laikais – ir tarpukariu, ir karo metais, ir Tarybų Lietuvoje, visada. Jei apie tai nekalbėdavo, tai nereiškia, kad jo nebuvo. Buvo – ir dar koks! O ta močiutė jau ko gero pamiršo savo jaunystę. Bet, žinoma, yra visokio temperamento, fiziologijos žmonių. Vieniems visas gyvenimas apie tai tik ir sukasi, kitiems to reikia mažiau.

Tikriausiai esate girdėjęs prietarų, kad apie vyro seksualumą galima spręsti pagal išvaizdą: rankų dydį, nosies ilgį, barzdos plaukų augimo kryptį. Galbūt išties esama kokių sąsajų?

Galiu pasakyti tik viena – nepabandęs nesužinosi. Todėl rinkitės pagal ką norit – pagal nosį, vidurinį pirštą, barzdą, jei tik patinka. Tik nenusivilkit. O nusivilti galima, jei rinksitės kokį gražuolį kultūristą. Dabar vaikinai tik pumpuoja raumenis, o kad augtų, dažnai dar naudoja įvairius papildus. Jei vyras po kelias valandas kiekvieną dieną sportuoja – tai jau turėtų būti perspėjimas merginai. Nes visą testosteroną sugeria raumenys ir šio hormono tam, kam jis skirtas, nebelieka. Todėl dažnai geras sportininkas salėje nebūna geras sportininkas lovoje.