„Lietuviai dar privengia kalbėti apie dalykus, vykstančius žemiau liemens, nepatogiai kikena išgirdę žodį „seksas“, – tvirtina gydytojas urologas Martynas STANIONIS (32). – Bet situacija pamažu taisosi.“ Jis griauna įsisenėjusius mitus ir atvirai kalba apie tai, kas dedasi mūsų miegamuosiuose, galvose ir kelnėse. Tarptautiniame erotikos festivalyje „Eros 2026“ Martynas diskutuos, ką poros nori sužinoti iš urologo.
Martynai, pavadintas „penių daktaru“ neįsižeidžiate, atvirkščiai – neformalioje aplinkoje ir pats taip prisistatote. Kas jus paskatino rinktis urologo specialybę?
Turiu kelis atsakymus, tad pirmiausia pateiksiu greitąjį, ne visai cenzūrinį, bet labai nuoširdų: kai mokykloje klasiokai eidavo prie lentos atsakinėti, man patikdavo jų sąsiuvinių paraštėse pripiešti pimpaliukų. Ir ką gi – pasirinkau profesiją, kurioje su pimpaliukais tenka dirbti nuolat (juokiasi). Dar juokinga, kad aš galiu kiaurą dieną šnekėti apie bybius, prisidengdamas tuo, kad kalbu apie savo darbą, ir niekas neįsižeidžia. O jei rimtai, specialybė mane surado pati: studijų metais ketinau rinktis ginekologiją, bet patekau į Kauno klinikų urologų kolektyvą. Kiek teko susidurti, urologai ne tik Kaune, bet ir visame pasaulyje yra labai faini, tokie cool kids – tai mane ir paviliojo. Rezidentūrai rinkausi vien urologiją, kitko net nesvarsčiau – ir tikrai mėgstu savo darbą. Privačioje praktikoje dirbu tik keliolika valandų per mėnesį, o didžiąją laiko dalį praleidžiu valstybinėse įstaigose: nelaikau to didvyriškumu, nes man tai gera patirtis, ten augu kaip specialistas. Priimdamas apie 400 pacientų, pamatau visko: nuo lengvų iki pačių sunkiausių atvejų.