Tokijuje dirbantis greitkelių inžinierius Toru Ueda išleido tris milijonus jenų (virš 19 tūkst. eurų), kad jam pagal užsakymą pagamintų itin tikrovišką vilko kostiumą. 32-ejų japonas anksčiau slėpė savo tapatybę, bet dabar žurnalui „Times“ papasakojo apie gyvenimą persirengiant vilku.
Toru Ueda – vilkų fanatikas ir kitų gyvūnų mylėtojas. Prieš atskleisdamas pasauliui savo tapatybę jis yra sakęs, kad gyvūnus labai mėgo nuo vaikystės ir žavėdavosi tikroviškais kostiumais, kuriuos rodydavo per televiziją, tad ir pats svajojo kada nors juo tapti.
T.Ueda užsisakė kostiumą iš „Zeppet“ – specializuotos gamybos ir modeliavimo bendrovės, kuri paprastai rengia kostiumus ir figūras televizijos reklamoms ir filmams. Jis norėjo, kad jo vilko kostiumas būtų kuo tikroviškesnis, todėl su „Zeppet“ komanda susitiko tris kartus, taip pat vieni kitiems parašė daugiau nei 40 elektroninių laiškų. Japonas, siekdamas maksimalaus rezultato, netgi sudarė knygą iš vilkų nuotraukų, kad gamintojai galėtų tiksliai atkurti kiekvieną gyvūno išvaizdos detalę.
„Zeppet“ užtruko daugiau nei 50 dienų, kol T.Uedai sukūrė vilko kostiumą. Japonas tikino, kad galutinis produktas jį „nustebino“, o momentas, kai jį apsivilko, buvo stipri patirtis.
„Per galutinį matavimą buvau nustebęs, kai veidrodyje pamačiau pasikeitusį save. Tai buvo akimirka, kai išsipildė mano svajonė, – pasakojo T.Ueda. – Kai žiūriu į veidrodį, matau vilką, ir tai labai jaudina. Aš nesu vilkolakis – tai tam tikra pabaisa, o aš nesu pabaisa“.
T.Ueda pridūrė, kad „Zeppet“ išpildė visus jo lūkesčius: „Mano nurodymas „atrodyti kaip tikram vilkui, einančiam ant užpakalinių kojų“ buvo, švelniai tariant, sudėtingas, tačiau visas kostiumas atrodė būtent taip, kaip įsivaizdavau“.
Šis kostiumas ne tik puikiai atitinka visus japono pageidavimus, bet turi ir ventiliacijos plyšius, užtikrinančius patogumą, bei įtaisus, leidžiančius jį užsidėti be pagalbos. Visa tai to rodo, kad dizaineriai daug dėmesio skyrė naudotojo patogumui.
Vis tik vilko kostiumu T.Ueda nesipuošia per persirengėlių vakarėlius ir neapsivelka jo pasivaikščiojimui Tokijo gatvėmis – kostiumą jis nešioja tik namuose ir tik tais atvejais, kai nori atsipalaiduoti.
„Kai dėviu savo kostiumą, jaučiuosi nebe žmogus, – sakė Ueda žurnalui „Times“. – Esu laisvas nuo žmogiškų santykių. Visus rūpesčius, susijusius su darbu ir kitais dalykais, galiu pamiršti“.
T.Uedos kostiumą pagaminusi Tokijo bendrovė „Zeppet“ teigė, kad daugėja klientų, kurie pas juos užsisako tikroviškus kostiumus. Anot įmonės, daugiau nei 50 žmonių užsinorėjo panašių į Uedos kostiumus, kurie skirti asmeniniam naudojimui. Panašu, kad asmeninės paslaugos bendrovei tapo tokios pelningos, kad ji pradėjo gaminti „naminių gyvūnėlių klonus“. Už kelis tūkstančius svarų sterlingų klientai gali užsisakyti savo mirusių augintinių kopijas.
Pavyzdžiui, vienas vyras iš Japonijos, žinomas kaip Toco, išleido du milijonus jenų (13 973 eurų) tikroviškam kostiumui, kad įgyvendintų savo gyvenimo fantaziją tapti gyvūnu – kolių veislės šunimi.