Už miegamojo durų: ar verta intymiai praleisti naktį su draugu?

Laikai, kai intymūs santykiai ir meilė buvo neatsiejamos sąvokos, atrodo, reliktas. Arba siektinas ir gana miglotas idealas. Bent jau daugeliui ir daugeliu atveju. Todėl drąsiai galima perfrazuoti: pasakyk, su kuo miegi, ir aš pasakysiu, kas tu esi. Dalijatės lova su bičiuliu ir vadinate draugą Ponu Šaunuoliu? Greičiausiai esate miestietė, painiojate Kerę Bredšou bei aktorę Sarah Jessicą Parker ir saugote lentynoje visas „Sekso ir miesto“ serijas. Toks palyginimas jums atrodo pernelyg pritemptas ir paviršutiniškas? Žinoma, vienu metu Helen Fielding romanas „Bridžitos Džouns dienoraštis“ ir serialas, pasakojantis apie keturių draugužių gyvenimą Niujorke, atrodė galį paaiškinti vos ne visas moteriško gyvenimo realijas. Ir tokia tendencija gerokai erzino.

Tačiau patinka mums tai ar ne, šių kūrinių leksika – nuo „Manolo Blahnik“ batelių iki nuobodžių sutuoktinių – jau vartojama ir tapo bendrine. Ir, tiesą sakant, literatūra bei kinas nebūtų taip susukę galvos, jei nebūtų pasikeitęs mūsų pačių gyvenimo stilius. Nes tik aklas ir kurčias šovinistas šiandien gali siųsti mus semtis įkvėpimo į sermėgų, kočėlų ir vingių jonų Lietuvą. Ir apskritai, kad ir kaip būtų kentėjusios Kerė, Samanta, Šarlotė ar Miranda, nė vienai iš jų nesibaigė taip blogai kaip vargšei Katrei. Ko čia stebėtis, kad norime būti mažiau panašios į Katrę ir labiau – į Kerę su Mirandą. Ir klausimas, ar verta leistis į intymius santykius su draugu, – ne tik retorinis: vos atsiradusi ši tema interneto forume tapo viena populiariausių. Jeigu moteris turi draugą vyrą, egzistuoja rizikos faktorius, kad vieną dieną jie atsidurs miegamajame. Ir kas iš to išeis? Visos istorijos tikros ir... tipiškos – tik vardai pakeisti.

Eksperimentas dviem

Jie suplanavo viską. Sanatorija kurortiniame miestelyje. Ilgas pasivaikščiojimas dieną. Romantiška vakarienė restoranėlyje prie žvakių. Jis parūpino smilkalų. Ji užtiesė ant lovos šilkinę patalynę... Seni draugai, šimtas pirmą kartą pažiūrėję „Paskutinį tango Paryžiuje“, susiginčijo dėl vyro ir moters seksualumo prigimties. Taigi kilo idėja išmėginti – kaip būna, kai lovoje atsiduriama tik dėl sekso.

„Su atsitiktiniu partneriu šitaip nerizikuosi. Mes su Tomu nebuvome atsitiktiniai: šiaip ar taip – draugai nuo pat gimimo – mūsų mamos gulėjo vienoje gimdymo namų palatoje, – pasakoja Arūnė. – Vynas padėjo įveikti įtampą. Be to, šalia buvo žmogus, kurį pažinojau vos ne kaip save. Ir ką? Tai buvo geriausias intymus vakaras, kokį esu turėjusi per visą gyvenimą. Tomas puikiai žinojo, kas man teikia malonumą – ne kartą esame kalbėję apie tai, kas patinka ir nepatinka lovoje. O dar visi aksesuarai buvo parinkti idealiam pasimatymui – vienas kito skonį irgi puikiai išmanėme. Joks vyras, su kuriuo buvau užmezgusi romaną, nesusiprato, kad jei moteris nori miegamajame smilkalų, tai nueiti į artimiausią prekybos centrą ir nupirkti dėžutę pačių pigiausių – blogas sprendimas. Juk kalbama apie smilkalus, o ne apie jų atliekas. Ne sykį dėl to traukiau per dantį savo buvusį vyrą ir meilužius – taigi Tomas pasistengė išrinkti subtiliausius... Nekilo jokių problemų dėl kontracepcijos. Žodžiu, seksas dėl sekso tikrai teikia malonumą – aišku, jei tinkamai pasirinktas partneris. Paskui dar keletą kartų pasidovanojome tokią šventę. Bet pajutau, kad imu pernelyg daug galvoti apie Tomą – o meilės nebuvo mūsų planuose. Taigi nusprendėme, kad eksperimentas išsisėmė. Mums net nereikėjo likti draugais – jais ir buvome, ir esame. Beje, Tomas sako, kad ypatingo pikantiškumo žaidimams suteikė jausmas, jog darome kažką neleistino. Kad ir kokių modernių pažiūrų būtume, išaugome konservatyviame krašte, gerbiančiame tradicines vertybes. O seksas su draugu į jų sąrašą neįeina.“

Greitoji pagalba

26-erių dailininkas Marčius gamina vakarienę. Jurga ir Audra tvarko miegamuosius. Tai ne švediškos šeimos modelis: bendraamžiai nuomojasi trijų kambarių butą sename senamiesčio name. Imti kreditus ir pirkti „inkilus“ už miesto – ne itin viliojanti perspektyva, emigruoti – irgi. Nieko ypatingo – šiandien taip gyvena ne vieni pažįstami. Tik pikantiška detalė: Marčius ir Jurga – meilužiai. Marčius ir Audra – taip pat. „Kartais mums atrodo, kad su Marčiumi išmėginome visą „Kama Sutrą“. Vienas kitam visada esame po ranka, nereikia ieškoti poros, konstruoti santykių, išgyventi dėl nepasisekimo, – aiškina merginos. – Jokios rizikos pasigauti kokią nemalonią ligą – esame sutarę dėl apsaugos priemonių. Seksas tarp mūsų nieko nepakeitė: jis patogus, kaip ir ateinanti namų darbininkė, kurią samdome visi trys susimetę. Ar ketiname tapti „tikra šeima“? O kas yra „tikra šeima“? Varguoliai, skaičiuojantys centus, pakilus bankų palūkanoms? Ačiū, matome, kaip gyvena „tikrą šeimą“ sukūrę draugai. Marčius svajoja surengti parodą Niujorke, Jurga, baigusi medicinos rezidentūrą, irgi ieškos darbo užsienyje, Audra turi savų planų. Tiesiog mums visiems patinka seksas, kartais juokaujame, kad esame ne tik bendranuomininkiai, bet ir bendraloviai.“

Žmonijos patirtis rodo, kad ne visada mylime tuos, su kuriais miegame, ir ne visada miegame su tais, kuriuos mylime. Ir dar sakoma, kad vyrai jau seniai išmoko atskirti jausmus nuo fiziologijos, o mes dabar paskubomis stengiamės juos pasivyti ir pralenkti. 

Vargu ar galima pavadinti tokį gyvenimą itin moraliu, tačiau bent jau lytiškai saugiu – taip. Bet psichoterapeutai įspėja: jei vieninteliai intymūs santykiai, kuriuos jūs galite užmegzti – tai ryšys su draugu arba su vyru, nuolatos esančiu po ranka, tai gali reikšti, kad tiesiog bijotės artumo, jums sunku konstruoti santykius su nepažįstamais ir kurti stabilią sąjungą. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad bet kokie santykiai iš pradžių užsimezga tarp nepažįstamų žmonių, – ir nuo mūsų pačių priklauso, kiek į juos investuosime. Kaip čia neprisiminsi „Kupiškėnų vestuvių“ spektaklio, kur nuotaka skundėsi, kad bepigu buvo mamai už tėtės tekėti, o jai reikia – už svetimo vyro.

Tarnybinis romanas

Kas drįs pasakyti, kad žmogus, su kuriuo dirbate viename biure – ne draugas?! Ne tik draugas, bet ir kolega, o dar ir vyras – taigi intymūs santykiai su juo net labai galimi. Ir patogūs.

Pusė septynių – treniruotė, paskubomis išgertas puodelis kavos. Aštuntą reikia būti darbe. Laiko asmeniniam gyvenimui projektų vadovei Ievai tūksta. Nenuostabu, kad keletą kartų palydėjęs ją namo kolega Gediminas liko nakvoti jos bute. „Mes visada gerai sutarėme. Be to, jis neseniai išsiskyrė su žmona, aš irgi neturėjau draugo. Kai tau per trisdešimt, nauji santykiai taip lengvai nebeužmezgami. Kalbu ne tik apie save: Gediminas ne sykį dūsavo neįsivaizduojąs, kur trisdešimtmečiai susipažįsta su moterimis. Neisi juk „kabinti“ vienanakčių lolitų klube ar neimsi flirtuoti su baro padavėja. Abu buvome ištroškę sekso – tokia dviejų, ištiktųjų intymaus bado, sąjunga. Dirbdami laikėmės atstumo – ne todėl, kad jautėmės nejaukiai, tiesiog nenorėjome, kad pasklistų gandai. Paskui aistra išgaravo – taip jau būna.“ Ieva tikina, kad darbe puikiai sutaria ir leidžia laisvalaikį drauge, ji matė naują Gedimino mylimąją. „Ar pajutau kokį širdies dilgtelėjimą? Greičiau pasidarė pikta, kad taip ir neturiu asmeninio gyvenimo, – pamažu atsibosta visą save skirti darbui.“

Karjeros specialistas pasakytų, kad painioti darbo ir asmeninio gyvenimo nereikėtų. Tačiau tarnybiniai romanai ne tokie jau reti. „Vis dažniau darbas tampa svarbiausiu ir vis dažniau atidėliojame šeimos ar stabilios sąjungos kūrimą, – sako psichologė Jurga Dapkevičienė. – Bet ir didžiausi darboholikai jaučia, kad kažko trūksta. Todėl laisvalaikis pasidaro ypatinga vertybe, tiesiog prabangos preke. Ir tie, kas kartu su mumis tą laisvalaikį leidžia, netrunka tapti geriausiais bičiuliais. Kadaise draugystė buvo puoselėjama ištisus metus ir grindžiama pagarba – apsidairykite, ar šalia jūsų daug žmonių, kuriuos galima būtų pavadinti senais bičiuliais?! Šiandien jie tampa meilužiais, o pastarieji pereina į bičiulių kategorija. Ir netgi daugiau – tampa šeimos pakaitalu. Per dažnai nebelieka laiko ir jėgų kitokiems santykiams.“

Dingstis pamilti  

Žinoma, po meilės nakties ar naktų draugystė irgi gali išlikti. Žmogiški jausmai ne visada leidžiasi klasifikuojami. Teoriškai aišku – čia meilė, čia draugystė, o praktiškai, pasak klasiko, „viskas susimaišė Oblonskių namuose“. Ir tada gali kiek nori kalbėti apie seksą tarp bičiulių. Tik vienas bet: vienas iš jų nebe šiaip bičiulis, o įsimylėjėlis ir jūsų ryšys jam reiškia kur kas daugiau nei malonus būdas praleisti laiką ar seksualus nuotykis. Ir tai gali ne tik sudaužyti širdį, bet ir stipriai apkartinti santykius.

Justė ir Viktoras susipažino studijuodami Tarptautinėje verslo mokykloje. Šeštadienio paskaitos buvo visai neblogas būdas dviem suaugusiems žmonėms vėl pasijusti studentais. Juolab kaip paaiškėjo, abu mėgo Almodovaro filmus ir žaisti domino. Vieną vakarą juodu ilgiau užsisėdėjo bare. Justė po poros bokalų nebesiryžo vairuoti, o Viktoro namai buvo čia pat. Nieko nuostabaus, kad jis pasiūlė draugei pernakvoti, – Justė jam seniai patiko. Naktis buvo neprilygstama. Paskui jie dar keletą sykių pakartojo eksperimentą. Tačiau mergina nenorėjo, kad bičiuliški santykiai su nedidele erotikos doze, kaip pati juos vadino, virstų kuo nors rimtesniu. Draugystė irgi nutrūko – Viktoras nebegalėjo priimti mylimosios tik kaip bičiulės. Abu apgailestauja: jeigu ne intymumas, galbūt draugystė nebūtų nukentėjusi.

Žmonijos patirtis rodo, kad ne visada mylime tuos, su kuriais miegame, ir ne visada miegame su tais, kuriuos mylime. Ir dar sakoma, kad vyrai jau seniai išmoko atskirti jausmus nuo fiziologijos, o mes dabar paskubomis stengiamės juos pasivyti ir pralenkti. Kartais kyla nerimas, kad kelio pabaigoje – ne didelė ir šviesi laimė, o didžiulis vibratorius: galų gale tik mechaninė ar elektroninė pasitenkinimo priemonė įkūnija idealą tų, kurie įstengia atskirti sielos ir kūno meilę. Bet tai labai jau nemoteriškas variantas, skelbiantis technikos triumfą prieš jausmus. Ir netgi jei laikotės principo: vyrams taip galima, kuo aš blogesnė, būkite pasirengusi, kad vieną akimirką jis gali nebegalioti...

Jausmai kaip kapitalas

Mano bičiulė verslo žurnalistė Inga visada laikėsi ir laikosi principo, kad bet kokį darbą geriausia patikėti specialistui. „Nepažįstu nė vieno, kuris nusipirkęs odontologo įrangą pats gręžtųsi dantis“, – sako ji. Tačiau kai kelerius metus trukęs romanas su kolega baigėsi skyrybomis, ji nusprendė susidorosianti su jausmų vakuumu. Bet visi nauji ryšiai buvo tokie vienadieniai, kad Ingai, vertinančiai saugumą ir stabilumą, ėmė rodytis, jog ji pati vos ne laisvo elgesio moteris. Ir tik po kelių psichoterapijos seansų ji išsiaiškino jausmus vertinanti kaip kapitalą. Pirmoji investicija nuvylė: Inga nusprendė, kad ilgai trunkantis investavimas – ne jai. Taigi ji pati diktavo nuostatas vyrams, kurie irgi ieškojo trumpų, neįpareigojančių santykių.

„Kapitalas – tai kapitalas“, – nusprendė Inga. Ir ėmėsi verslo plano. Dabar ji „investuoja“ į „vertybinius popierius“ – taip vadina santykius (intymius irgi) su bičiuliais, „žaidžia biržoje“ – kartais užmezga pažintis klubuose ir kuria „perspektyvinius planus“ – į jų sąvoką įeina ir kolegos.

Ginčytinas požiūris, bet – irgi požiūris. Juolab kad greitėjantis gyvenimo tempas ir fragmentiškumas (nuoseklumui nebelieka nei laiko, nei jėgų) pakeitė ir jausmų, ir intymių santykių vertinimą. Tačiau jausmai – ne banknotai, nors irgi gali būti tarpusavio atsiskaitymų vienetas. Tu myli mane, aš myliu tave... Sunku būti laimingam, traktuojant meilę kaip valiutą.    

Kas bus toliau? Futuristai, psichologai ir sociologai tikina, kad kuo toliau, tuo labiau mus vilios jausmų užutėkis ir pastovumas. Ateities sąjungos bus vis labiau monogaminės, tačiau netradicinės. Galbūt intymūs santykiai su bičiuliu – jų pranašas?