„Daugybė žmonių yra raštingi ir galėtų parašyti romaną, tačiau neturi geros istorijos. Šiuo atžvilgiu man pasisekė: aš ją tikrai turiu“, – Deborah FELDMAN (37) balse galima išgirsti ne tik pasididžiavimo, bet ir liūdesio gaidelę. Šią moterį visame pasaulyje išgarsino knyga „Neortodoksiška“, kurioje ji aprašė niūrų gyvenimą ultrakonservatyvioje chasidų bendruomenėje. Lietuvių kalba išleista ir antroji istorijos dalis – „Egzodas“.
Dvidešimt pirmojo amžiaus Niujorke, modernumo ir technologijų sostinėje, chasidų moterys neturi beveik jokių teisių. Jos negali įgyti išsilavinimo ir profesijos, negali vienos likti kambaryje su svetimu vyru, privalo dėvėti uždarus drabužius, skusti galvas, gaminti valgį ir gimdyti kuo daugiau vaikų.
Deborah gimė ir augo Satmaro chasidų bendruomenėje Viljamsberge. Mamos neturėjo – ši pabėgo neištvėrusi religinės priespaudos ir paliko kūdikį vyro giminei. Mergaitė užaugo protinga ir smalsi, troško mokytis ir pažinti pasaulį, bet septyniolikos buvo ištekinta už nepažįstamo vaikino. Devyniolikmetė susilaukė sūnaus – ir suprato, kad ilgiau taip gyventi nebegali.
Jai pavyko ištrūkti iš bendruomenės gniaužtų, iškovoti skyrybas ir prisiteisti vaiko globą. Išgirdusi teisininkės patarimą, jog geriausias ginklas – viešumas, Deborah ryžosi sudėti savo patirtis į knygą. Taip gimė „Neortodoksiška“, ištraukusi chasidų kasdienybę į dienos šviesą, tapusi bestseleriu daugelyje šalių, o autorę privertusi kurį laiką slapstytis ir kęsti grasinimus susidoroti.
Gal nuskambės stačiokiškai, bet daugelis lietuvių, kuriems teko garbė jus sutikti, buvo nustebinti jūsų intelekto ir išsilavinimo. Tenka pripažinti: mes, nuo mažens turėję visas galimybes edukuotis, toli gražu nesame tokie išsilavinę kaip jūs, augusi konservatyvioje ir švietimą ribojančioje bendruomenėje.
Būtent tai ir yra priežastis: juk alkanas žmogus visuomet