Užkalnis pasivadino Jėzumi ir atidarė fotografijos parodą
Užkalniui tikrai jūra iki kelių. Penkių knygų autorius, taip pat skaitomų (ir skandalingų) tekstų rašytojas jau seniai skandina agoniją fotoaparato mygtuke. Kiekvienas menininkas prieina liepto galą: pirmąją personalinę parodą.
Išgarsinęs Vilnių Frank’o Zappos skulptūra, menininkas Saulius Paukštys sugalvojo tai, ko daugelis nedrįstų – eksponuoti Užkalnį: „Andriaus fotografijos – nelyginant archeologiniai kasinėjimai – apnuogina ir išgrynina mūsų jausmus, įžvalgas ir kasdienybės akimirkas. Tarsi visa tai jau esame matę – tarsi visa tai jau esame pamiršę – o Andrius nupučia dulkes nuo spalvų ir formų tarsi sakydamas – imkite ir džiaukitės“.
Užkalnis pavadino parodą „Asmeninis Jėzus – Personal Jesus“. „Kažkada Išganytojas prikišamai rodė ir aiškino dalykus žmonėms, baksnodamas pirštais ir dėstydamas savo tiesą. Aš būsiu jūsų asmeninis Jėzus, rodydamas pasaulį, kurio nepastebite“, – sako Andrius Užkalnis, sprogdindamas kuklumo bombą. Į atidarymą jis sukvietė visus, kam įdomus Užkalnis ir kas – galbūt – norės parsinešti namo kruopelytę šio publicistikos evangelisto.
Andrius Užkalnis visur vis kitoks – straipsniuose, laidose, filmų recenzijose – ir tikrojo niekas nepažįsta. Niekada savęs nevadinęs fotografu, jis nuolatos fotografuoja, žvelgdamas į daiktus ir detales, kurie mums po akių ir po kojų kasdien. Jo knygos aptaria laiko nuzulintus objektus, papročius ir požiūrį, o nuotraukose – daiktai ir vaizdai, iš žmonių gyvenimo.
„Ne fotoaparatas, bet fotografas kuria paveikslus“, – nuolatos kartoja Andrius savo mokytojo iš Kalifornijos, Ken Rockwell, žodžius. Jis fotografuoja senais Nikonais, nauju Fujifilm ir telefonu iPhone – jis nekenčia, kai kas nors klausia apie kameras ar objektyvus. Tapytojo juk niekas neklausia, kokius teptukus jis naudoja.
Ciklas „Atradimai“. Andriaus Užkalnio fotografijų paroda „Asmeninis Jėzus“ balandžio 15-ąją bus atidaryta galerijoje „Oslo Namai“ Vilniuje.