Užmiestyje įsikūrusi dizainerė Eglė Žiemytė: „Interjero filosofija atspindi mano pačios būdą“

Šiokiadieniais vidudienį Eglės namuose – spengianti tyla. Ta tyla taip ramina, kad tik ir galvoji, kaip kuo skubiau susirangyti ant aksominės sofos priešais židinį ir žiūrint į linguojančias pušis imti ir užsnūsti. Šurmulys atsiranda tuomet, kai po mokyklos ir darželio sugrįžta dukros Sofija ir Kotryna, kiek vėliau – ir vyras Simonas. Mergaičių ir tėvų miegamieji antrame aukšte, o visas šeimos gyvenimas sukasi svetainėje. „Kartais net pajuokaujame, kad dukros lengvai apsieitų be žaidimų ir miego kambarių – vis tiek visus žaislus susitempia į svetainę.

Namuose amžinas chaosas! Ypač savaitgaliais.

Dažnai sulaukiame draugų, mielai užsuka kaimynai. Tada jau ir muzika skamba, gardūs patiekalai kvepia, gero vyno taurės skimbčioja. Pagal kaimynų receptą vyras gamina pasakiško skonio lašišų mėsainius: karamelizuoti svogūnai, marinuoti agurkėliai, lašišos, traški bandelė – mmm… labai skanu! Kasdien įmantriais valgiais nesilepiname, bet virtuvėje veiksmas vyksta nuolat. Būtinai visi, nors ir skirtingu laiku, pusryčiaujame: kas pasičiumpa sumuštinį su šokoladiniu sviestu ir bananais, kas greitosiomis suvalgo kiaušinienę, o tada jau lekiame savais keliais.“

Vonios karalienė

Namie Eglė praleidžia ne tiek daug laiko, kiek norėtų. Nors dizainerė kurdama nuosavą mados verslą – pati sau šeimininkė, atsakomybių turi daug, todėl tos trumpos atokvėpio minutės, kai visą laiką gali skirti tik savo pomėgiams, – retas malonumas. Žiūrėk, vos spėji atsiversti įdomesnį romaną, pajusti tos paprastos laimės skonį, ir sulauki skambučio iš artimųjų ar kolegų: „Egle?“

Knygos! Jų čia išties daug. Atskiros lentynos – kone per visą svetainės sieną: grožinės literatūros kūriniai, psichologinės, filosofinės knygos, vaikiškos pasakos.

„Vyras tomais skaito mokslinės fantastikos knygas – dažniausiai anglų kalba ir elektronines, o aš niekaip negaliu priprasti prie tokio skaitymo būdo. Anksčiau rinkdavausi Sigmundo Freudo ar Friedricho Nietzsche traktatus, o dabar mieliau skaitau romanus: ką tik baigiau latvių rašytojos Noros Ikstenos „Motinos pieno“ pirmuosius skyrius, dar keli romanai laukia savo eilės ant naktinio stalelio. Su knyga man geriausia lovoje arba vonioje, mat svetainėje prie televizoriaus įsitaisę kiti šeimos nariai“, – šypsosi.

Erdvus vonios kambarys priklauso tik Eglei ir ji čia gali praleisti ištisas valandas: kvapnių žvakių šviesoje mėgautis šilto vandens vonia, atlikti vakarinius ir rytinius grožio ritualus arba, jei tik širdis geidžia, spoksoti į vieną tašką – vis šiokia tokia atgaiva nuo darbų ir buities rūpesčių.

„Kartą per savaitę prisileidžiu vonią ir tuomet pasijaučiu tikra karalienė. Nėra čia nei vyro daiktų, nei dukrų žaislų – viskas priklauso tik man!

Vis pagalvoju apie krėslą, tik niekaip nerandu tokio, kad neužgožtų likusios vonios erdvės.

Užtat netrukus džiaugsiuosi infraraudonųjų spindulių pirtele“, – svajingai mintis dėsto dizainerė. Nors veidrodžių čia ne vienas, Eglė prie jų ilgai neužtrunka. Kas rytą veidą papudruoja kompaktine pudra, akis paryškina blakstienų tušu ir šešėliais, lūpas pablizgina nude atspalvio blizgiu – ir dienai jau pasiruošusi.

Minimalizmas su prieskoniais

Žinantys, kuo išsiskiria „D. Efect“ drabužiai, užsukę į šio prekės ženklo kūrybos vadovės namus nesitiki išvysti klasikinio Versalio rūmus primenančio interjero: paauksuotų grindjuosčių, antikvarinių baldų ir krištolo sietynų. Namai funkcionalūs, asketiški, ramūs, dominuoja balta, pilka, natūralios žemės spalvos, pastebimas tik vienas kitas ryškesnis pastelinis akcentas. Natūralaus ąžuolo grindys suteikia tvarumo jausmą, o etno stilistika ir boho stiliaus elementai – žaismingumo.

„Interjero filosofija atspindi mano pačios būdą, tačiau namuose daugiau įvairovės ir detalių negu mano kūryboje.

Apsidairykite – subtilaus dekoro čia netrūksta.

Ant komodos paremtas Andriaus Zakarausko paveikslas, kelios vazos, šiaudiniai krepšiai, gėlių vazonai... Svarbiausia, kad interjero stilistikos paieškos neapsunkino kasdienybės: nesikankinau mąstydama, kokius virtuvės baldus ar miegamojo lovą pasirinkti. Visuomet buvau miesto vaikas: gyvenau sostinės centre ir nenorėjau iš ten kojos kelti, todėl vyras prie kitokio gyvenimo tempo pratino po truputį. Tik kai galiausiai išsikraustėme, supratau, kaip nerealu rytais pabudus girdėti ne miesto ūžesį. Čia ir yra tikroji gyvenimo prabanga.“

Atvira mados vėjams

Sportbačiai, laisvoki džinsai, palaidinė ir vyriško stiliaus švarkas – tokia Eglė mus pasitiko, tokią ją sutiksi ir kone kasdien. „Sezonui turiu kelis drabužius, kurie labai patinka, prie jų ir derinu visa kita. Pernelyg apgalvotas stilius, kai viskas nuo galvos iki kojų suderinta, man nepatinka, nors į taip apsirengusias moteris gražu pažiūrėti.“

Pravėrus didžiulę Eglės drabužinę (tiesa, ji pati vis priduria, kad kiek mažoka), matyti tvarkingai išrikiuoti paltai, kelnės, džemperiai, marškinėliai ir švarkai. Suknelės ir sijonai tūno kažkur giliai, o gal ir visai čia jų nerasi. Beje, kaip ir aukštakulnių – pastarųjų pora dulka daugiau nei metus: „Siaubas, kokie nepatogūs. Nors jaunesnė taip tikrai nemaniau – buvau net gana fyfiška.“

Spalvų gama – nuo ryškiai geltonos iki pilkos ir baltos. Daugelio pamėgta juoda dizainerės spintoje nedominuoja: „Niūru. Ir gal kiek mane sendina?..

Esu atvira madai, naujovėms ir visai nesibaidau į savo stilių įtraukti rožinės ar oranžinės. Iki kaulų smegenų minimalizmas manyje neįaugęs, tačiau visai kita kalba – audiniai.

Tiulis, nėriniai, margaraštės medžiagos – gražu, bet tik aukščiausios kokybės. Menkas nuokrypis šiuos audinius paverčia labai pigiais, todėl itin kruopščiai renkuosi bet kokias medžiagas.“

Eglė kurdama labiau orientuojasi į sunkiąją garderobo artileriją – paltus, švarkus, kuo paįvairinti savo drabužių asortimentą žvalgosi ir kitur. Žavisi „Marni“, „Acne Studios“, „Balenciaga“, „Jil Sander“ ir sparčiai populiarėjančiu „Jacquemus“. „Modernūs, šiuolaikiški drabužiai. Daugelį metų buvau ištikima „Celine“, kol išėjo jų ilgametė pagrindinė dizainerė Phoebe Philo. Nebe tas... Mados pasaulyje kilo tikra sumaištis, kai talentinga moteris atsisveikino su šiais mados namais, o daugelis stileivų ligi šiol ilgisi Phoebe kūrybos braižo. Aš – viena iš jų.“

Ir čia Eglė nustebina. Pasirodo, ji niekaip negali atsikratyti nebenešiojamų drabužių ar ne itin patinkančių daiktų: vis viliasi, kad užslėpta nereikalinga žvakidė ar pabodęs megztinis kada nors vėl atras vietą jos kasdienybėje. „O gal prireiks? Ir tik šįmet užmetusi akį į sandėliuojamas krūvas pratrūkau: laikas su viskuo atsisveikinti. Nedelsiant! Prireikė ilgų valandų, kol namuose nebeliko nebenaudojamų rakandų ir ištisų kolekcijų apdarų. Užtat dabar taip gera...“

Žurnalą „Laimė“ prenumeruokite ČIA.