Užtenka pasiteisinimų „nuo pirmadienio“ ar „iškart po Naujųjų“
Apie tai, kad aktyvus gyvenimo būdas ir subalansuotas judėjimas yra naudingas mūsų organizmui bei kūnui, pateiktas ne vienas mokslinis įrodymas. Tačiau vis tiek dažnai apgaudinėjame save ir ieškome „atskaitos taško“ – pradėsime mankštintis nuo pirmadienio, gal kito pirmadienio arba išvis nuo sausio. Prisiverčiame ir įsisukę į rutiną vėl viską metame. Visgi toks požiūris jau tapo ne tik pavojingu, bet net žalingu šiuolaikinio gyvenimo ritmo žmonėms.
„Kuo toliau, tuo labiau žmonių požiūris baugina. Nuolatinis skubėjimas, stresas darbe (žinoma, dažniausiai sėdint), viršvalandžiai, rūpesčiai namuose taip įtraukia, kad pagalvoti apie save neva „nėra laiko“. O juk judėti būtina 7 dienas per savaitę. Ir aš jokiu būdu nekalbu apie prakaito liejimą sporto salėje! Judėjimas, visų pirma, turi teikti malonumą, taip pat būtina atsižvelgti į savo bioritmą”, – sako kineziterapeutė, masažo specialistė, studijos „Sveikas judesys” įkūrėja Toma Kreivėnaitė. Atraskite savo mėgstamą veiklą Kaip yra pasakęs britų istorikas G. M. Trevelyan: „Aš turiu du daktarus: savo kairę koją ir dešinę koją“.
Nenuginčijama tiesa – judėjimas neretai tampa daugelio sveikatos, blogos nuotaikos, streso, apatijos ir kitų problemų sprendimu.
„Galima ilgai ir nuobodžiai vardyti judėjimo naudą, bet šįkart norisi akcento kitur. Kasdien dirbdama su žmonėmis susiduriu su klaidingu požiūriu – vieniems judėjimas neva atima daug laiko, kitiems – nuobodu, treti randa dar kitų priežasčių. Tuomet visada sakau – padarykime taip, kad tas judėjimas taptų maloniu laiko praleidimu. Visiškai neprivaloma daryti nuobodžių mankštų 5 ar 6 kartus per savaitę. Paverskime tai smagiu žaidimu, nuo kurio nuotaika gerėja, mintys išsivalo, savijauta tampa „lyg ant sparnų“, – sako T. Kreivėnaitė. Tai gali būti ėjimas, važiavimas dviračiu, badmintonas, plaukimas, šokinėjimas ant batuto, slidinėjimas, pirtys, masažai ir begalė kitų veiklų.
Užtenka skirti 20–30 minučių per dieną ir tai jau prisidės prie energingos nuotaikos, geresnės savijautos, didesnio pasitikėjimo savimi ir, žinoma, tvirtesnio, elastingesnio kūno. Palaipsniui pridėkite šiek tiek jėgos treniruočių ir tempimo pratimų 2–3 kartus per savaitę. „Tokiu būdu turėsite puikiai subalansuotą sveikatinimo ir streso mažinimo programą. Na, o po to, patikėkite, ateina ir kiti dalykai – norisi sveikiau maitintis, anksčiau eiti ilsėtis ir tiesiog labiau mėgautis akimirkomis. Nesvarbu, nuo kurio dalyko pradėsite keisti savo gyvenimą, bet rekomenduojama keisti po vieną, vis pridedant po naują besiformuojantį įprotį. Kaip ir visur, čia galioja gerai žinoma „taisyklė“ – ne viskas iš karto“, – pataria kineziterapeutė.
Kad judėjimas teiktų didžiausią naudą, rekomenduojama treniruotis atsižvelgiant į savo bioritmą, kuris kiekvienam, priklausomai nuo dienos režimo, gali skirtis. Vos atmerkus akių nepatartina rinktis itin intensyvių treniruočių, nebent puikiai pažįstate savo organizmą ir esate išugdę tokį įprotį. Taip pat nerekomenduojama treniruotis vėlai vakare. Paprastai geriausias laikas sportuoti yra 9–11 val. ryte ir 17–19 val. vakare (iki miego likus 3–4 valandoms). Likęs laikas – lengvesnėms mankštoms.
Kaip save motyvuoti?
Reikia pradėti nuo savęs. „Nėra laiko“ – ne pasiteisinimas. Kaip yra pasakęs visame pasaulyje pripažintas valdymo ir vadovavimo specialistas, šeimos ugdymo ekspertas, mokytojas bei knygų autorius Stephen Covey: „Dauguma mūsų galvoja, kad neturime laiko treniruotis. Kokia nesąmonė! Mes neturime laiko to nedaryti. Kalbame apie 3–6 valandas per savaitę arba bent 30 minučių kasdien. Tai toli gražu neatrodo per daug, atsižvelgiant į tai, kokią didelę įtaką ir naudą tai turi likusioms 162–165 valandoms savaitėje“. Įsiklausykite į savo kūną, jis viską pats pasakys. Neforsuokite, nesakykite, kad „reikia“ (pavyzdžiui, šeštos jėgos treniruotės per savaitę), bet, žinoma, ir neatidėliokite rytojui. Būkite sąžiningi su savimi. Pasirinkite tai, kas jums priimtiniausia – sporto salė, laukas, individualios mankštos, baseinas ir t. t. Visuomet prisiminkite, kad fizinė veikla svarbi ne tik dėl svorio kontrolės. Jau įrodyta, kad judėjimas mažina tikimybę susirgti depresija, diabetu, atminties sutrikimo ir kitomis ligomis, to reikia dėl centrinės nervų sistemos, kraujotakos, širdies ir kvėpavimo veiklos, imuniteto, šypsenos veide. Bet kokie fiziniai užsiėmimai stimuliuoja emocinį intelektą, skatina „laimės hormonų” gamybą, socializaciją, gerina protinį darbingumą, slopina blogas emocijas.
Pradėkite nuo kasdienių elementarių dalykų – ilgesnių pasivaikščiojimų, pertraukėlių darbe, judresnio laisvalaikio. Jei vienam nedrąsu ar nuobodu – imkite draugą.