Vaida Genytė – apie magiškas Kūčias, svarbią tradiciją ir „vizitine kortele“ tapusį karpį

Tuo, kad Kalėdos yra pati mylimiausia V.Genytės šventė, net nepavyktų suabejoti. Portalas Žmonės.lt su V.Genyte susisiekė dar tik artėjant Kalėdoms – juk gruodis scenos žmonėms yra pats darbingiausias metas, tad susitarti dėl tinkamo laiko pokalbiui tampa tikru iššūkiu. Vis dėlto vos nuaidėjus klausimui apie žiemos šventes, V.Genytė, rodos, net nuščiūva – Kūčių ir Kalėdų ji laukia nuo pat lapkričio pradžios, tad ir kalbėti apie jas jai tikras malonumas.

„Šventinė dvasia mane užplūsta turbūt kartu su parduotuvių lentynas užpildančiomis dekoracijomis. Mane visa tai labai įtraukia, tad ir aš pati noriu puošti, dekoruoti namus, džiaugtis tuo laukimo laikotarpiu. Man tai nuo pat vaikystės yra pats mylimiausias laikas“, – portalui Žmonės.lt sako ji.

Kalėdiškai namus V.Genytė išpuošė gruodžio pradžioje. Dainininkė sako, kad kasmet jos namus padabina dirbtinė Kalėdų eglė.

„Tokia mūsų tradicija. Norisi šventes praleisti tvariai, tad šią eglutę turime kokius penkiolika metų ir būtent ją puošiame. Tiesa, namus puošiu ir raudonomis gėlėmis, kurias vadina kalėdinėmis žvaigždėmis, ir kitomis smulkiomis detalėmis. Kartais vieną kambarį papuošiu ir gyva maža eglute, kuri vazonėlyje auga dar ilgai. Tikrai tos dvasios namie netrūksta“, – pasakoja Vaida.

Kalėdų dvasią anksti į namus įsileidžianti dainininkė priduria, kad pati šventinių papuošimų negamina – renkasi pirktinius. „Tam ir laiko pritrūksta, o ir nesu gabi tokiems rankdarbiams. Tiesa, kai sūnus buvo mažas, tai kartu darydavome vainikus. Nusipirkdavome tam tikrą pagrindą ir išpuošdavome jį mediniais žaisliukais, kuriuos paauksuodavome dažais. Bet tai buvo seniai, kai sūnus buvo mažas. Dabar jau jis studentas, tad tokiais dalykais neužsiimame“, – atvirauja atlikėja.

Dar iki Kalėdų – advento laikotarpiu – V.Genytės šeimoje džiaugiamasi ne tik šventiniais papuošimais, bet ir svarbia tradicija, kurią dainininkė perėmė iš prieš dvejus metus anapilin iškeliavusio savo tėčio.

„Tėtis mano sūnui visuomet dovanodavo šokoladinį advento kalendorių. Tą tradiciją perėmiau aš, tad dabar mes kasdien visi trys iki Kalėdų pasidalijame tokį mažą šokoladuką“, – portalui Žmonės.lt atskleidžia pašnekovė.

V.Genytės šeimoje švenčių tradicijos išties labai puoselėjamos. Vaida pasakoja, kad Kūčias visuomet sutinka kartu su artimaisiais, o šventinį stalą, be jokios abejonės, nugula dvylika patiekalų.

„Aš visada tęsiu mamos tradiciją ir gaminu dvylika patiekalų. Man daryti viską taip, kaip darė mano mama, yra labai svarbu. Tiesa, prisimenu, ji sukdavo galvą prieš šventes, kaip prigaminti tiek patiekalų, o aš viską darau paprasčiau. Kartais valgių gaunasi net ir daugiau, – šypsosi ji. – Šiemet Kūčias sutiksime arba pas mus, arba pas mano brolį. Mums labai svarbu visiems susirinkti kartu. Kadangi tėvų jau neturime, stengiamės vis tiek išlaikyti šią tradiciją.“

Vaida atskleidžia, kad Kūčių stalo neįsivaizduoja be vieno patiekalo, kuris per šventes tapo kone jos vizitine kortele.

„Jei ant stalo nėra mano kepto karpio, tai man jau labai sunku įsivaizduoti Kūčias. Kartais karpį kepu orkaitėje, kartais kepu didkepsnius keptuvėje. Kaip gaminu? Proporcijų nusakyti negaliu, nes jų tiksliai nežinau. Nesu matematiškas žmogus, tai net maisto gamyboje įdedu labai daug kūrybos“ – nusijuokia ji.

„Tačiau jei trumpai, mano gaminamo karpio marinatas yra labai primityvus ir paprastas: reikia česnako, majonezo, druskos, pipirų, žuvies prieskonių ir citrinos. Tuomet karpį marinate palaikau per naktį ir, suvyniojusi į foliją, kepu orkaitėje, įkaitintoje 200 laipsnių temperatūroje. Kepti reikia apie valandą ar net pusantros. Žiūriu pagal situaciją. Būna tikrai labai skanu“, – dalijasi V.Genytė.

Kūčių vakaras V.Genytės šeimoje ypatingai laukiamas ne tik dėl gardžiausių ir itin pamiltų valgių, bet ir dėl dovanų dalijimosi tradicijos. Vaida juokiasi, kad jų šeimoje nuo seno įprasta nelaukti Kalėdų ryto.

„Kūčių vakaras mūsų šeimoje gal net svarbesnis nei Kalėdų rytas. Aš tos dienos labiausiai ir laukiu“, – portalui Žmonės.lt pasakoja dainininkė.

Šventės nukelia į vaikystę

Didžiųjų žiemos švenčių visuomet itin laukianti V.Genytė prisimena, kad jos vaikystėje Kūčios ir Kalėdos buvo visai kitokios nei dabar. Šias šventes dainininkės šeima, kaip ir daugelis kitų, švęsdavo paslapčiomis.

„Aš augau 1980 metais, o tai yra visai kitas laikmetis. Tuomet lietuviai taip aktyviai gruodžio 24-osios ir 25-osios nešvęsdavo. Tai darydavo nebent paslapčiomis. Tiesą sakant, aš apie šias šventes vaikystėje nedaug ką ir žinojau. Tik prisimenu, kad gruodžio 24 dieną mūsų šeimoje vakarienė būdavo kažkuo kitokia, nei visos. Nors niekas man nieko neaiškino, bet jusdavau, kad diena yra ypatinga. O kitą rytą, gruodžio 25-ąją, vaikai į mokyklą atsinešdavo kūčiukų. Visi daug ko nesuprasdami džiaugdavomės tokia smulkmena, – prisiminimais dalijasi V.Genytė. – O aktyviai švęsti mūsų šeima pradėjo tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę.“

Nors V.Genytei vaikystės Kalėdos tikrai nesiasocijuoja su dovanų kalnais, prisiminimas apie atžingsniuojantį Kalėdų senelį dainininkės atmintyje vis vien išlikęs labai ryškus. Tiesa, raudonu kostiumu pasidabinęs senis ją aplankydavo per Naujuosius metus.

„Oi, kaip ryškiai prisimenu tą momentą, kai sausio pirmąją kartu su broliu lėkdavome prie eglutės ieškoti dovanų!“ – sušunka ji ir priduria, kad viena dovana iki šiol įsirėžusi atmintyje.

„Prisimenu, kad antroje klasėje nuo Kalėdų senelio gavau vasarinę suknelę. Tokią gražią ir raštuotą – su palmėmis, su ananasais, visiška egzotika! Tais laikais, kai buvo deficitas, jaučiausi tokia pasipuošusi... Labai džiaugiausi ir visą vasarą ja puošiausi“, – su šypsena prisimena V.Genytė.

Fotogalerija: