Vaida Genytė – apie praeities žaizdas: bendravimas su psichologais užtruko

Vaidos talentas suspindo vaikystėje – publikos numylėtine charizmatiška jaunoji dainininkė tapo po ypač sėkmingų pasirodymų „Dainų dainelės“ konkurse. Dar ir dabar Lietuvos žmonės atsimena jos sudainuotas „Čiunga čianga“ ir „Sparnuotąsias sūpynes“. Toks startas žadėjo svaiginančią dainininkės karjerą, tačiau Vaida netikėtai ilgiems metams iš TV ekranų pradingo.

Tiesa, nuo muzikos pasaulio ji niekada nenutolo – nors ir atsisakė svajonės tapti operos soliste, Vaida pasirinko muzikos pedagogės profesiją.

„Ir tuomet buvau laiminga, bet visą laiką kirbėjo mintys apie neišsipildžiusią svajonę, apie tai, kad iki galo savęs nerealizavau, kad galiu ir turiu dainuoti. Buvo minčių ir apie nepateisintus tėvų lūkesčius, ir scenos ilgesio, ir gailesčio, kodėl taip viskas įvyko“, – laidoje pasakojo Vaida ir pripažino, kad įveikti sudėtingą laikotarpį jai padėjo ir psichologų pagalba.

„Apsilankymas pas psichologą yra laikas sau, savo tobulėjimui, pažinimui, atsikratymui baimių ir įvairiausių slegiančių dalykų, kurie neleidžia eiti pirmyn“.

Moters gyvenimą pakeitė sūnaus Ainiaus, su kuriuo Vaida dieną praleido savanoriaudama, gimimas.

„Jis atsirado kaip didžiulis stebuklas, aukštyn kojomis apvertęs mano gyvenimą. Atsimenu, kai pagimdžiau, dainuoju jam lopšines ir galvoju, kaip čia dabar padaryti, kad jis žinotų, kaip gražiai aš dainuoju“, – pasakojo dainininkė.

Karantino metu itin daug dėmesio skirianti savo augintiniui Vaida savanorystės dieną atsidavė beglobiams gyvūnams. „Visi šunys čia turi istoriją, kuri nėra linksma. Tai mūsų neatsakingumas. Negaliu teisti žmonių, žinoma, būna visokių situacijų. Džiaugiuosi, kad yra prieglaudos ir žmonės, gelbėjantys gyvūnus“, – sakė V. Genytė.

Daugiau – šį trečiadienį laidoje „Gyvenimo spalvos“ per LRT.