Vaidmenį seriale gavusi Kristina Radžiukynaitė: „Myliu gyvenimą ir stengiuosi nepraleisti galimybių“

Kristina, koks dabar jūsų gyvenimo etapas?

Labai gražus ir kūrybiškas. Filmuojuosi seriale, koncertuoju, kuriu dainas ir daug juokiuosi. Laisvo laiko sau lieka ne tiek ir gausiai, bet stengiuosi išnaudoti jį kuo prasmingiau, dažniausiai su šeima, šuniu ir draugais – jie yra mano įkvėpimas.

Šį sezoną pradėjote vaidinti seriale „Monikai reikia meilės“. Ar aktorystė – sena jūsų svajonė?

Norėjau būti gaisrininke, policininke, o labiausiai – dainininke. Pirmosios svajonės išgaravo sulig paauglyste, o trečioji nepalieka manęs iki šiol. Dar nuo vaikystės dauguma aplinkinių, ypač mano giminė, tarsi susitarę ir įsitikinę kartojo, kad būsiu dainininkė, tai tuo ir patikėjau. Atkakliai siekiau šio tikslo. Tačiau gyvenimas tuo ir įdomus, kad kartais nutinka netikėčiausių dalykų. Studijavau Muzikinio teatro specialybę, buvau susitelkusi į dainavimo karjeros paieškas, o mane ėmė ir pastebėjo vienas teatro režisierius ir pakvietė vaidinti jo režisuojamame spektaklyje. Tada prasidėjo miuziklai, taip gimė mano meilė teatrui.

Seriale vaidinate gana naivią vyrų viliotoją Silvą. Kokia ji ir kokia jūs?

Mes abi mėgstame kurti. Aš, kaip ir Silva, sugalvojusi porą eilučių, bėgu jas užsirašyti ten, kur papuola, kad nepamirščiau. Tik tai darau blaiva (juokiasi)! Abi mylime gyvenimą ir stengiamės nepraleisti galimybių juo pasimėgauti. Aš net ir ožių turiu panašių! Tačiau Silva – drąsi mergina, dievinanti dėmesį, kartais netgi provokuojanti. O aš – introvertė, labiau vertinu ramybę ir privatumą. Silvos personažas gana konfliktiškas, o aš, atvirkščiai, pykti ilgiau nei minutę nemoku. Bet kuriuo atveju tai yra mano vaidmuo, į jį įdedu daug savęs, tad Silva turi daug Radžiukynaitės geno. Na, bent jau manierų – tikrai.

Serialas – romantinė komedija. Ar gyvenime mokate pasijuokti iš savęs?

Na, tai beveik mano hobis. Nebijau pripažinti to, kad kartais pasielgiu kvailai, priimu nelogiškų sprendimų ar atrodau kaip po atominės elektrinės sprogimo, ir stengiuosi tokias situacijas paversti komiškomis, nes taip daug smagiau gyventi. Kartais juokiuosi netgi neadekvačiai, ypač įtemptose situacijose. Pavyzdžiui, jeigu kuriam nors iš draugų šalia manęs nutinka koks nelaimingas atsitikimas, mane ištinka juoko priepuolis. Negaliu to paaiškinti, turbūt mano organizmas taip reaguoja į stresą. Bet aš džiaugiuosi, nes tikiu, kad juokas gydo.

Šiemet laimėjote televizijos projektą „Muzikinė kaukė“. Kaip atšventėte? Ką jums tai reiškia?

Nė viena pergalė man nėra tik trofėjus. Tai – juodas darbas, kuris buvo įvertintas ir apdovanotas. Jausmas beprotiškai geras, kai visą sielą ir širdį atiduodi žiūrovui, o jis tau už tai atsilygina dosnumu ir šiltais palaikymo žodžiais. Tai, kad laimėjau, supratau tik praėjus kelioms dienoms po projekto finalo, kai pradėjo skambinti žurnalistai. O atšvęsti net nebuvo kada, nes laukė kiti darbai. Žinoma, mano artimieji ir draugai vis tiek sugalvojo, kaip mane nustebinti. Projekto finalo vakarą grįžusi namo, radau plakatą ant durų, o jas pravėrus, visi pasitiko mane šūksniais, plojimais, apkabinimais ir gėlėmis. Tai buvo geriausia tos nakties dalis.

Esate prabilusi apie valgymo sutrikimus. Ar jie pakeitė jūsų gyvenimą? Ką suvokėte?

Jeigu atvirai, apie tai visai negalvoju. Dabar naujas mano gyvenimo etapas, kupinas teigiamų emocijų, pasitikėjimo ir tikėjimo. O praeityje buvo daug sunkių akimirkų, su savo demonais kovojau kiekvieną dieną. Aš manau, kad ta patirtis labai prisidėjo prie to, kokia esu šiandien. Kiekviena neganda ar klaida – neįkainojama gyvenimo pamoka, auginanti vis storesnę odą. Esu dėkinga už kiekvieną nesėkmę ir skaudulį. Tačiau labiausiai džiaugiuosi tuo, kad nustojau taip aukštinti grožio kultą ir pradėjau daug komfortiškiau jaustis savo kūne. Šios pamokos kaina brangi, bet, jeigu tik taip pavyko suprasti, kur slypi tikrasis grožis, vadinasi, buvo verta tai pereiti.

Sakote, kad svarbu mylėti save. Ar to jau išmokote?

Mokausi kiekvieną dieną. Anksčiau galvodavau, kad mano laimė ir savijauta priklauso nuo aplinkos, kitų žmonių. Maniau, jeigu kas nors nepadarys manęs laimingos, aš tokia niekada nebūsiu. Labai svarbu suvokti tai, kad kiekvienas mūsų gimstame ir mirštame vieni, tad svarbiausia – gerai jaustis su savimi pačiu: mokėti save palepinti, paslaugyti, kai susergame, paguosti, pakelti sau ūpą ir mylėti save. Šiuolaikinis jaunimas ypač kenčia nuo socialinių tinklų daromos žalos, todėl tampa sudėtinga gyventi dėl savęs – kitų nuomonė yra labai svarbi, o aplinkinių gyvenimai dažnai atrodo daug gražesni ir įvairiapusiškai geresni, nesvarbu, kad tai tik dirbtinai sukurtas kažkieno nuotraukų albumas ar istorija. Tad stengiuosi kuo mažiau laiko praleisti stebėdama kitų gyvenimus ir gilintis į savo laimę, į asmeninį pasaulį. To linkiu ir kitiems.

Ar turite kasdienių ritualų, be kurių negalėtumėte gyventi?

Vakarais rašau muziką, neįsivaizduoju savo gyvenimo be to. Žinoma, turiu ir kitų keistų įpročių, pavyzdžiui, beveik kas vakarą internetinėse parduotuvėse prisikraunu pilną krepšelį drabužių ir nieko neperku, o bent kartą per savaitę išvažiuoju viena pasivažinėti automobiliu po naktinį Vilnių, visu garsu klausydama savo mėgstamos muzikos. Tačiau šie ritualai labiau juokingi nei svarbūs.

Lietuviai mėgsta paburbėti. Ar pavyksta atsiriboti nuo neigiamų emocijų?

Visiškai. Nežinau, kaip tai pavyksta, bet manęs jos beveik nepasiekia. Visas dramas ir neigiamas emocijas susikuriu tik aš ir prisiimu visą atsakomybę už tai. Juk net kieno nors išsakyta kritika tėra subjektyvi nuomonė, todėl tik mano reikalas tai, kaip aš ją interpretuosiu. Net menkiausią burbtelėjimą galima priimti kaip pažeminimą. Stengiuosi kurti savo laimę pati, kad ji nepriklausytų nuo kitų žmonių nuomonių. Šiek tiek sunkiau yra su artimaisiais, nes jie mano širdyje užima ypač daug vietos, bet mokausi net ir su jų patarimais ar komentarais susigyventi, neinterpretuoti jų kritikos neigiamai. Dažniausiai tai – rūpesčio ir meilės išraiška, o kam nors rūpėti yra labai gera.

Jūsų karjeros žmogui dažnai reikia išeiti iš komforto zonos. Jums tai – lengva ar sunku?

Man labai padėjo aktorystės studijos. Supratau, kad grožis slypi tikrume ir gyvybėje, todėl pradėjau rizikuoti ir eksperimentuoti, nesistengdama kam nors įtikti. Tai – nerealus jausmas. Kvailioti, atrodyti juokingai, nepatraukliai, bet jaustis tobulai – geriausias mano vaistas nuo visų kompleksų! Ir tai yra tikrai daug lengviau, negu sėdėti savo šiltnamyje, stebėti, kritikuoti visus ir nieko nepabandyti. Tokio gyvenimo aš nenorėčiau.

Ar turite laiko stabtelėti, pasimėgauti ramybe? Ką tokiais momentais darote?

Gaila, bet paskutiniu metu labai nedaug. Bet kuriuo atveju laisvą laiką dažniausiai leidžiu su draugais ir šeima. Ramybė man yra namai – juose aš visada atsipalaiduoju. O tuomet, kai turiu laiko sau, paskaitau įdomią knygą, vaikštau su šunimi, vasarą užsiimu joga, labai patinka keliauti. Kai atšyla oras, važiuoju į miško namelį ant ežero kranto, ten visada išsivalau galvą nuo nereikalingų minčių.

Koks pastaruoju metu jūsų didžiausias atradimas (suvokimas)?

Labai liūdnas. Supratau, kaip greitai bėga laikas. Tad esu įkvėpta gyventi šią akimirką. Nusprendžiau nebelaukti, o daryti, rizikuoti. Artimųjų būryje pernai buvo net kelios netektys, viskas labai trapu ir laikina, todėl nebenoriu švaistyti savo laiko. Mes į vieni kitų gyvenimus atnešame labai gražių spalvų ir patirčių. Esu dėkinga kiekvienam sutiktam žmogui. Mes visi galime keisti likimus. Dabar svajoju gyvenimą nugyventi turiningai, su daug gerumo ir juoko. Norėčiau, kad likimas ir toliau mane lepintų tokiais darbais ir galimybėmis, kad mano artimieji būtų sveiki ir nugyventų ilgus, prasmingus gyvenimus.

Trumpa dosjė

Gimimo data. 1992 09 18.

Zodiako ženklas. Mergelė.

Svajonių šalis. Lietuva.

Mėgstamiausia knyga. Antoine de Saint-Exupéry „Mažasis princas“.

Geriausias filmas. „Pusryčiai pas Tifanę“.

Gražiausios gėlės. Rugiagėlės.

Didžiausia avantiūra. Vaikystėje sudeginau tėčio automobilį.

Erzinanti žmogaus savybė. Polinkis meluoti.

Kosmetikos priemonė. Lūpų balzamas.

Drabužis. Džinsai aukštu liemeniu.

Atpalaiduojanti vieta. Namai.

Prietaras. Ne prietaras, bet, krintant žvaigždei ar laikrodyje pasirodžius 00.00 val., visada sugalvoju norą.

Moteriška silpnybė. Batai ir saldumynai.

Patiekalas. Močiutės cepelinai.

Sveikas įprotis. Mėgautis gyvenimu, atsipalaiduoti ir neapkrauti savęs įpročiais.

Autoritetas. Meryl Streep ir Lady Gaga.