Vaidotas Žala: kai nelenktyniauju, sėdžiu prie „excelio“ ir sudarinėju biudžetą
Vienas žinomiausių šalies lenktynininkų Vaidotas Žala sako, kad lenktynininko darbą dirba pilnu etatu, tačiau sėdėjimas prie sportinio automobilio vairo užima tik labai nedidelę laiko dalį, visa kita – partnerių paieška ir labai detalus biudžeto planavimas, kuriam reikia gerų finansinių įgūdžių.
„Labai simboliška, nes prieš 15 metų mano pirma darbo praktika buvo finansų sektoriuje, bendrovėje „Invalda“. Tuo metu atrodė, kad mano karjera suka į finansų sektorių, o automobilių sportas, jei tik jį galėsiu sau leisti, bus tik hobis. Vis dėlto nutiko taip, kad automobilių sportas tapo mano pagrindine veikla, bet ir finansai niekur nedingo“, – sako V.Žala.
Jungtinėje Karalystėje apskaitos ir finansų studijas baigęs lenktynininkas itin aktyviai palaikomas, kai dalyvauja „Dakaro“ ralyje, kuriame prieš kelis metus tapo pirmuoju Lietuvos lenktynininku, laimėjusiu maratono greičio ruožą. Šiuo metu V.Žala ruošiasi naujam iššūkiui – startuos pasaulio ralio reido čempionato etape Portugalijoje.
Sportas, kuriam reikia daug pinigų
V.Žala kalba, kad lenktynių sportas reikalauja didelių išlaidų. Jei kai kuriose sporto šakose, pavyzdžiui, krepšinyje ar futbole didžiąją dalį biudžeto sudaro sportininkų atlyginimai, tai lenktynių komandos biudžete didžioji lėšų dalis numatyta varžyboms ir technikai.
„Šis sportas labai imlus finansiškai. Visų pirma, šiam sportui reikalingas automobilis, su kuriuo gali lenktyniauti. Kuo aukštesnio lygio varžybose nori lenktyniauti, tuo brangesnės ir geresnės įrangos reikia. Dirbu pilnu etatu, nors lenktyniavimas užima gal tik 5 proc. viso laiko. Visa kita yra darbas siekiant suformuoti biudžetą, trumpiau tariant, surinkti lėšas, už kurias būtų galima lenktyniauti. Pinigai šiame sporte lemia labai daug, dažnai jie yra net svarbiausias rodikis. Kuo tobulesnė technika, kuo ji greitesnė, tuo ji yra brangesnė“, – teigia lenktynininkas.
Anot jo, lenktynių sporto komandos vienas iš svarbiausių prioritetų yra metinio biudžeto planavimas. Būtina tiksliai žinoti, kiek pajamų bus gauta, kiek išlaidų reikės. Kadangi pajamos atkeliauja iš skirtingų partnerių ir veiklų, jų panaudojimą būtina tinkamai išdėstyti. V.Žala priduria, kad finansinių žinių poreikis gyvenime jį dažnai pasiveja ir visai netikėtose vietose.
Finansinis planavimas nėra šiaip reikalingas, jis – būtinas
„Pati sudėtingiausia dalis yra neapibrėžtumas. Su kiekvienu partneriu turime skirtingą bendradarbiavimo, biudžeto struktūrą: skiriasi finansavimo grafikas, skiriasi grynųjų pinigų srautai. Dėl šios priežasties grynųjų pinigų srautai kartais tampa gana chaotiški, tad norint tinkamai susiplanuoti išlaidas reikia disciplinos. Turiu užtikrinti, kad pinigų srautai komandą pasiektų tada, kai jų reikia. Pavyzdžiui, kad nebūtų taip, kad „Dakaro“ lenktynių organizatoriams turiu mokėti startinį mokestį, o tuo metu banko sąskaitoje yra skylė. Finansinis planavimas nėra šiaip reikalingas, jis – būtinas“, – tikina pašnekovas.
Anot jo, vairuotojo forma priklauso nuo varžybose nuvažiuotų kilometrų. Kuo daugiau varžybų sudalyvauji, tuo geresnę formą turi, tačiau kiekvienas kilometras konvertuojamas į išleistus eurus.
„Ne kartą netilpome į finansinius rėmus. Tokiais atvejais situaciją spręsti tenka įvairiai: kartais karštligiškai ieškome papildomų pajamų, kartais pataupome. Tokios situacijos nutikti gali praktiškai kasmet“, – priduria pašnekovas.
Reguliarus atlyginimas – kol kas siekiamybė
Kol visas gyvenimas sukasi tik apie lenktynes, galvoti apie asmeninius finansus, anot V.Žalos, dažnai laiko nelieka. Lenktynininko gyvenime sportinis biudžetas dažniausiai nustelbia asmeninių finansų svarbą, sako pašnekovas.
„Mėgstu sakyti, kad lenktynių biudžetas yra tie pinigai, kuriuos išleidžiu per duslintuvą. Kai prieš penkiolika metų įsivėliau į šią sritį, tai supratau, kad naivu būtų tikėtis, kad iš to pasistatysiu namą ar sukaupsiu solidžią pensiją. Niekada neturėjau vilčių, kad tai bus profesija, kuri leis uždirbti daug pinigų. Esu susiformavęs kitus tikslus – noriu kažką pasiekti sportine prasme. Kol pasidengiu savo einamąsias išlaidas, turiu stogą virš galvos ir galiu kelis kartus per metus išvažiuoti atostogų, tol svarbiausi poreikiai yra tenkinami ir man to visiškai gana“, – pabrėžia V.Žala.
Tiesa, jis užsimena, kad didžiausios sėkmės sulaukę lenktynininkai nuo finansų planavimo vis dėlto yra „atleidžiami“ ir gali pasimėgauti samdomo darbuotojo duona.
„Be abejo, kartais pasvajoju, kad pasieksiu tą lygį, kai pakvies gamyklinė komanda lenktyniauti su komandos automobiliu ir už tai mokės atlyginimą. Tai yra bet kurio lenktynininko siekiamybė“, – sako V.Žala.
Daugiau apie investavimą, taupymą ir asmeninių finansų valdymą skaitykite 15min rubrikoje „Ramiai apie pinigus“
