Vaiką nusipirkti bandę Kauno advokatė ir verslininkas – nuteisti: kas toliau vyksta su slapta byla?
Lietuvos Aukščiausiajame Teisme už uždarų durų nagrinėjama precedento neturinti Gitanos Butrimienės ir Vito Butrimo byla dėl vaiko pirkimo. Nuteistasis šiame procese yra verslininkas, o nuteistoji – profesionali teisininkė. Butrimai, bylos duomenimis, siekę „nusipirkti vaiką“ sau, Aukščiausiajame Teisme siekia išteisinimo.
Šioje byloje sutuoktiniams inkriminuojamas itin retas Lietuvoje Baudžiamojo kodekso straipsnis dėl vaiko pirkimo.
Ikiteisminis tyrimas ir permainingas baudžiamosios bylos nagrinėjimas kelių instancijų teismuose vyko uždaruose posėdžiuose, tačiau esmines proceso aplinkybes žiniasklaida yra paviešinusi.
Kaltinamųjų Gitanos Butrimienės ir Vito Butrimo bylos duomenimis, pora prieš keletą metų bandė nusipirkti naujagimį, sudarė neteisėtą sandorį su vaiko tuomet besilaukusia mergina.
- Gitana Butrimienė – Kaune praktikuojanti advokatė, savo vardu turinti advokatų kontorą miesto centre. Advokato praktika užsiima nuo 2014 metų, nurodoma, kad specializuojasi šeimos, paveldėjimo, žemės ir baudžiamosios teisės srityse. Skelbiama, kad nuo 2026 metų gegužės G.Butrimienė vadovauja teisinių paslaugų mažajai bendrijai.
- Vitas Butrimas – Kauno verslininkas, anksčiau turėjęs savo vardu registruotą individualią įmonę, veikusią nuo 1991 metų ir išregistruotą 2016-aisiais. Vėliau tapo kitos įmonės vadovu. V.Butrimo pavardė taip pat minima viešai skelbiamuose civilinių bylų dokumentuose, kuriuose kaip advokatė jam atstovavo G.Butrimienė. V.Butrimas nuo Liberalų sąjūdžio yra nesėkmingai kandidatavęs į Seimą.
Kaip yra pasakojęs portalas delfi.lt , jauna besilaukianti mergina norėjo nutraukti nėštumą, dėl to atvyko į kliniką, bet moteriai gydytoja patarė visgi išnešioti ir pagimdyti kūdikį, mat yra šeimų, negalinčių susilaukti vaikų: atsirastų, kas galėtų naujagimiu pasirūpinti.
Buvo gavusi 10 tūkst. eurų avansą
Anot minėjo portalo, jau kitą dieną nėščiajai G.Butrimienė pasiūlė vaiko tėvu įrašyti jos vyrą Vitą, kad ši galėtų vėliau įsivaikinti savo vyro vaiką.
Už tai, anot delfi.lt, dar iki gimdymo jauna moteris gavo daugiau kaip 10 tūkst. eurų, o susitarimas dėl tėvystės netgi buvo patvirtintas pas notarą. Tačiau kai motina persigalvojo ir pranešė apie ketinimą grąžinti gautus pinigus dalimis, kilo pykčiai, grasinimai, tad visa užkulisinė istorija virto ikiteisminiu prokuratūros tyrimu abiejų Butrimų atžvilgiu.
Pirmosios instancijos teisme kauniečiai buvo išteisinti, o po prokurorų apeliacijos – pripažinti kaltais.
Pirmosios instancijos teisme kauniečiai buvo išteisinti, o po prokurorų apeliacijos – pripažinti kaltais.
Abiems sutuoktiniams skirtas laisvės apribojimas vieneriems metams, be intensyvios priežiūros. Taip pat uždrausta ieškoti ryšių ar bendrauti su kūdikį auginančia motina.
Taip pat skirta įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą – po 2,5 tūkst. eurų iš kiekvieno sutuoktinio.
Viltis – Aukščiausiasis Teismas
Teismų sistemos LITEKO duomenimis, dabar Butrimai kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, prašydami apkaltinamąjį nuosprendį atšaukti bei palikti galioti pirminį jiems palankų išteisinamąjį verdiktą.
Baudžiamojo kodekso (BK) 157 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už kvalifikuotą vaiko pirkimą arba pardavimą. Tai vienas sunkiausių nusikaltimų, susijusių su vaikų išnaudojimu ir prekyba žmonėmis.
- Baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už kvalifikuotą prekybą vaikais. Šis nusikaltimas gali apimti nepilnamečių verbavimą, gabenimą, perdavimą ar kitus veiksmus, susijusius su jų išnaudojimu.
- Griežtesnė atsakomybė taikoma, be kita ko, kai nukentėjusysis yra jaunesnis nei 14 metų, nukenčia keli vaikai arba nusikaltimas padaromas organizuotoje grupėje.
- Už tokią veiką gresia laisvės atėmimas nuo 5 iki 15 metų. Tai įstatyme nustatytos sankcijų ribos, o konkretų jos dydį teismas nustato atsižvelgdamas į bylos aplinkybes.
LAT Butrimų skundą trečiadienį išnagrinėjo ir sprendimą žada paskelbti metų pabaigoje.