Vaikų darželyje save atradęs Aurimas Galinaitis: „Vyras auklėtojas ugdo savarankiškumą“

Vaikų darželyje Aurimas dirba jau antrus metus. Į mažųjų ugdymo įstaigą vaikinas atėjo pakviestas jos direktorės. Čia jis pirmiausia jėgas išbandė kaip karatė treneris. „Mano kelias į šį darbą prasidėjo baigus mokslus Lietuvos sporto universitete, – pradeda pasakoti auklėtojas. – Tuomet ėmiau vesti karatė treniruotes ikimokyklinio amžiaus vaikams. Darželio direktorė kaip tik tuo laikotarpiu gvildeno idėją, kad jos valdomoje įstaigoje galėtų būti pedagogas, atsakingas už kūno kultūrą. Ši idėja mane sudomino, nes per trejus metus supratau, kad man gana gerai sekasi sutarti su mažaisiais. Taigi direktorei pasiūliau savo kandidatūrą. Paskui pabaigiau šiam darbui reikalingus papildomus mokslus ir įsidarbinau darželyje.“

Laiko neskaičiuoja

Apie tolimą ateitį, ar ilgai ketina suktis tarp mažųjų, šiandien Aurimas stipriai negalvoja. „Dabar atrodo, tiesiog dirbu ir laiko neskaičiuoju: kaupiu patirtį, ieškau būdų, kaip prieiti prie vaikų, mokausi susikalbėti su jais, atrasti savo ir kiekvieno auklėtinio ryšį. Gavęs galimybę prisidėti prie mažųjų ugdymo, pajutau, kad labai smagu stebėti, kaip jie užauga, kaip išmoksta vienokius ar kitokius dalykus. Matomas progresas suteikia motyvacijos vaikus mokyti dar efektyviau, kokybiškiau. Pedagogo darbo prasmė ir yra ta, kad jis gali prisidėti prie vaiko ugdymo – nuo jo priklauso, kaip mažylis išmoks tam tikrą žodį ar judesių įvairovės.“

Vis dėlto, kalbėdami apie ilgalaikio darbo vaikų darželyje perspektyvas, su Aurimu negalėjome neaptarti ir priežasčių, kodėl vyrų auklėtojų Lietuvoje tiek nedaug. Atrodo, daugelis, įsidarbinę šioje srityje, joje ilgai neužsibūna. Už kūno kultūrą atsakingas pedagogas, be visuomenėje įsitvirtinusių stereotipų, darbų skirstymo į vyriškus ir moteriškus, pamini ir dar vieną itin skaudžią tiesą: „Manau, pagrindinė priežastis – per mažas atlygis. Dažnai vyrui reikia išlaikyti šeimą, o kur dar visokie jo prisiimti įsipareigojimai...“

Lyčių skirtumai

Dalyvaudamas darželio veikloje Aurimas sako pastebintis kai kurių vyrų ir moterų auklėjimo skirtumų. Jis su vaikais elgiasi visai kitaip nei auklėtojos ir mano, kad kartais būtent to kitokio požiūrio nuolatos moterų apsuptiems pabiručiams labai pritrūksta kasdienybėje. „Moterys švelnesnės, dažniau guodžia vaikus, o jie paskui moka tuo labai gerai pasinaudoti. Vyrai viską daro konkrečiau, duoda mažyliams daugiau padrąsinimų bandyti viską atlikti patiems, suteikdami tik truputį pagalbos,– skirtumus bando apibrėžti pedagogas. – Mano nuomone, auklėtojai ypač reikalingi berniukams, nes tada galima sudaryti galimybes ugdyti savybes, kurios jiems būdingos iš prigimties. Pavyzdžiui, leisti tarp vaikų atsirasti konkurencijai, kad jie stengtųsi būti vienas už kitą geresni, mokytųsi ir kovingumo, ir pakantumo.

Apskritai galima sakyti, kad mažuosius prižiūrėdami vyrai labiau vertina jų savarankiškumą ir siekia sustiprinti charakterį. O moterys, vos vaikui nepasisekus ko nors padaryti, tarkim, užsirišti batų, skuba tą veiksmą atlikti už jį. Tiesiog skiriasi požiūris.“

Lieka nusišypsoti

Vaikus auklėjančiam vyrui su pašaipia aplinkinių reakcija į savo veiklą niekada neteko susidurti. „Bet gal dar teks? – nusišypso, tačiau iškart priduria, kad pats savo darbu didžiuojasi, gal todėl ir kitiems nekyla jokių neigiamų minčių. – Tiesa, pagrindinis mano darbas yra kiokušin karatė treneris, o veikla darželyje prisidėjo vėliau. Dabar ten esu atsakingas už kūno kultūros veiklą nuo trejų iki šešerių metų vaikams. Savo auklėjamosios grupės neturiu. Kol kas apie būtent tokį karjeros posūkį negalvojau, bet šios galimybės tikrai neatmetu. Jei gaučiau savo grupę, man tektų visiškai persiorientuoti ir pakeisti veiklą, prie kurios esu pripratęs. Sunku būtų pinti kasytes mergaitėms (juokiasi).“

Kaip atrodo Aurimo diena? Juk jis nuolatos apsuptas krykštaujančių, bėgiojančių ir ne visada klausančių vaikų – pusę dienos užima mankštos ir kita kūno kultūros veikla darželyje, kitą pusę karatė treniruotės vaikams sporto klube. Kokius iššūkius tenka įveikti šiam jaunam vyrui? „Didžiausias manęs laukiantis iššūkis kasdien – susitikus su tais mažaisiais vėjukais, kurie tik skraido, laksto iš visų pusių, landžioja, kur tik išeina, nuveikti kažką kryptingo. Atėjęs visada turiu planą, ko turiu tą kartą juos išmokyti, tačiau dažniausiai po užsiėmimo lieka tik nusišypsoti ir pasidžiaugti mažomis pergalėmis – tuo, ką pavyko nuveikti su vaikais“, – šypsosi treneris ir už kūno kultūrą atsakingas darželio auklėtojas.

Ramybės suolelis

Mamytės, atėjusios į darželį, dažnai stebisi, kaip jo darbuotojams pavyksta suvaldyti dešimtis pabiručių, – juk kartais nelengva susitarti ir su viena atžala. Gal Aurimas turi kokį receptą, ką daryti, kad mažyliai labiau klausytų? „Užsiimant su vaikais svarbiausia gera paties emocinė būsena, nuotaika ir užsivedimas, – būtinus komponentus išvardija vyras. –Ir paprasčiausias pratimas, atliekamas su gera nuotaika, gali virsti smagia pramoga. Apkritai sportuoti mėgsta visi vaikai. Aktyvūs per tokią veiklą gauna galimybę išsikrauti, o lėtesni – pasitempti. Jei kyla problemų dėl drausmės, naudoju ramybės suolelio metodą. Atsisėdę ant jo, vaikai pabūna vieni su savo mintimis ir nusiraminę vėl dalyvauja užsiėmime. O šiaip, kad tokių situacijų neiškiltų, stengiuosi veiklas padaryti kuo įdomesnes, kuo labiau įtraukiančias, kad visi noriai dalyvautų. Tada nelieka vietos nuoboduliui ir norui priešgyniauti.“

Vis dėlto su mažųjų tėveliais darželyje pats auklėtojas susitinka ypač retai, dažniau tenka pabendrauti su tais, kurie atveda savo atžalas į karatė treniruotes sporto klube. Vyras sako, kad vaiko ugdymas stipriai priklauso ir nuo pedagogų, ir nuo tėvų, todėl su pastaraisiais jis stengiasi kurti gražius bendradarbiavimo santykius. „Atvesdami vaiką į užsiėmimus, tėveliai parodo, kad pasitiki mumis, – sako Aurimas visų trenerių vardu. – O šis pasitikėjimas mums yra didelė atsakomybė, kurią tikrai labai vertiname.“

Sportas ir gamta

Nors daugelis atžalų turinčių suaugusiųjų supranta, kad darželio auklėtojo darbas nelengvas, iš kitų galima išgirsti ir nemalonių replikų, neva, leisti dieną su vaikais – tolygu nieko neveikti. Koks čia darbas – sėdėti visą laiką tarp pypliukų? Darželio auklėtojas primena, kad viskas iš šono gali atrodyti visiškai kitaip negu būnant viduje. „Kol mes patys neatsiduriame tam tikrose vietose, situacijose, neišbandome savo kailiu tam tikrų specialybių, negalime tinkamai jų įvertinti. Kiekvienas darbas yra savaip lengvas ir savaip sunkus, ir kiekvieną reikia gerbti.

O nuovargis nesvetimas visiems. Pats po darbo dienos geriausiai atsipalaiduoju sportuodamas ir būdamas gamtoje. Laisvalaikiu mėgstu aplankyti įvairias vietoves, pailsėti prie jūros – tai galima daryti bet kuriuo metų laiku. Taip pat darbą visada derinu su sportu. Į savo vėžes atsistoju karatė treniruotėse, ypač dirbdamas su vyresniais“, – šypsodamasis pripažįsta treneris.

Paklaustas, ar laisvalaikiu nesprunka šalin vos išvydęs svetimus mažylius, Aurimas nusišypso. Sako, kad vaikus jam visada patinka stebėti, įdomu, kaip jie elgiasi įvairiose situacijose. Susitikęs su artimaisiais, dažnai prie jų atžalų ir pats prieina pabendrauti, pažaisti. Nors savo vaikų dar neturi, planuoja būtinai jų susilaukti ateityje. Juokaujame: vadinasi, darbas su pabiručiais vyro tikrai neišgąsdino.

Tobulas darželis

Pasak už kūno kultūrą atsakingo darželio auklėtojo, geras su vaikais dirbantis specialistas turėtų pasižymėti keliomis būtinomis savybėmis. Pirmiausia – gebėti save kontroliuoti, suvaldyti emocijas, kad neparodytų blogų jausmų ir skleistų gerą nuotaiką. Taip pat privalomas kūrybingumas. „Manau, šios savybės svarbiausios, – sako vyras ir nusijuokia. – Štai jas man taip pat reikia toliau tobulinti ir lavinti.“

Su Aurimu ne tik pasvarstėme, kaip atrodytų puikaus auklėtojo paveikslas, bet ir pasvajojome apie tobulą vaikų darželį. „Įsivaizduoju, kad jame turėtų būti mažiau vaikų, nei būna dabar, vienoje grupėje reikėtų bent dviejų vienu metu dirbančių pedagogų. Taip pat, mano manymu, dabar mažyliai darželiuose paliekami per ilgai: juose praleidžia apie 10,5 valandos, užtektų tik 6. Ir vaikai turėtų daug daugiau laiko žaisti lauke! Kūno kultūra gryname ore galėtų vykti beveik visada, – svajoja pašnekovas. – Dar vienas privalumas būtų, kad darželiuose dirbtų tik aukštos kompetencijos auklėtojai, o atlyginimai leistų šiems žmonėms oriai gyventi.“