Vaikų gydytoja A.Medzevičienė: ką reikia žinoti apie itin pavojingą ligą – meningokokinę infekciją?
Ne už kalnų prasidėsiantis šaltasis sezonas dažniausiai neatsiejamas nuo įvairiausių vaikų ligų. Viena labiausiai tėvus gąsdinančių ligų – tai meningokokinė infekcija, galinti žaibiškai pasiglemžti mylimojo vaiko sveikatą ir net gyvybę.
Su vaikų ligų gydytoja Aina Medzevičiene Ji24 kalbasi apie tai, ką reikėtų žinoti apie meningokoką, kaip jį atpažinti, apsisaugoti bei atskirti jam būdingus bėrimus bei požymius nuo kitų ligų.
– Kaip atpažinti, kad vaikas susirgo meningokoko infekcija?
– Reikėtų pradėti kalbėti apie tai, kad ši infekcija gali pasireikšti keliomis formomis. Ir dažniausiai, lengviausiu atveju, vaikas serga sloga. Dažnas net ir nesužinos, kad vaikui yra tokio pobūdžio (meningokokinė – aut. past.) sloga. Meningokokas vaiko nosytėje gali gyventi iki kelių mėnesių, kol vaiko imuninė sistema jį nugalės.
Tokiu atveju vaikai sunkiai neserga, tačiau didžiausia bėda ta, kad jie yra užkrato nešiotojai ir gali užkrėsti kitus sveikus vaikus, pavyzdžiui, darželyje ar kitame kolektyve. Užsikrečiama tik nuo žmogaus, ir tie besimptomiai nešiotojai, vaikai, kurie serga meningokokine sloga, užkrečia kitus silpnesnius vaikus.
Šių organizmas gali sureaguoti visai kitaip, pavyzdžiui, invazinėmis formomis, kraujo užkrėtimu. Dažniau užsikrėsti gali tie, kurių imunitetas silpnesnis, kurie dažniau serga virusinėmis ligomis, sloguoja, kosėja, gyvena aplinkoje, kur tėvai nuolat rūko, ir pan.
Dažniau užsikrėsti gali tie, kurių imunitetas silpnesnis, kurie dažniau serga virusinėmis ligomis, sloguoja, kosėja, gyvena aplinkoje, kur tėvai nuolat rūko, ir pan.
Iš nosiaryklės meningokokas patenka į kraują, ir prasideda sunki meningokokinė infekcija, su vidaus organų pažeidimais, kai pažeidžiamos kraujagyslės, oda ir pan. Tai jau sunki forma. Tokiais atvejais vienas iš pagrindinių meningokoko infekcijos požymių – aukštas karščiavimas.
– Jeigu kalbame apie karščiavimą, koks jis turėtų būti? Juk vaikai karščiuoja labai dažnai, o ir daugelio ligų požymis yra aukšta temperatūra.
– Taip, temperatūra tokiu atveju yra labai aukšta – nuo 39 laipsnių ir daugiau. Oda pabąla, rankos, kojytės atšąla, gali pamėlynuoti, oda tampa marmurinė. Reikia atkreipti dėmesį, kad kylant temperatūrai vaikas labai dreba, jį kamuoja šaltkrėtis. Beje, labai svarbu žinoti, kad meningokoko atveju temperatūra labai sunkiai krenta nuo temperatūrą mažinančių vaistų, o vos nukritusi ji vėl staiga pakyla.
Pats svarbiausias bruožas, kalbant apie meningokokines infekcijas, yra tas, jog temperatūrai nukritus, vaikas jaučiasi labai blogai. Trumpai tariant, ar karščiuoja, ar ne, vaikas jaučiasi labai prastai – gulinėja, dejuoja, verkia.
Tuo tarpu virusinės infekcijos atveju, kai temperatūra nukrenta, vaikas jausis gerai, žais, tiesiog matysite, kad pagerėjo. Todėl visada patarčiau stebėti, kokia vaiko savijauta po to, kai jam nukrenta temperatūra, ir tada reaguoti – kreiptis į specialistus, jeigu matote, kad situacija prasta.
Pats svarbiausias bruožas, kalbant apie meningokokines infekcijas yra tas, jog temperatūrai nukritus, vaikas jaučiasi labai blogai.
– Žaibinės ligos formos atveju liga gali labai greitai pasiglemžti vaiko gyvybę. Ar nebus per vėlu, jeigu lauksime, kol temperatūra nukris?
– Žaibinės formos išsivysto labai greitai, greičiau nei per parą, o temperatūra davus vaistų turėtų pradėti kristi maždaug po 1 valandos. Todėl iš tikrųjų reikėtų stebėti, palaukti, kaip ta temperatūra krenta, o jeigu kyla įtarimų, kuo greičiau skubėti artimiausią gydymo įstaigą.
– Kaip atpažinti meningokoko bėrimą?
– Hemoraginis bėrimas – tai pagrindinis ligos ženklas, išraiška. Todėl kai vaikas karščiuoja, o temperatūrai nukritus jaučiasi prastai, būtina jį apžiūrėti nuo galvos iki kojų, ar nėra bėrimo. Pastebėta, kad pirmiausia jis atsiranda ant užpakaliuko ir šlaunų, kur tėvai dažnai net ir nepažiūri, tarkime, vaikas mažas, uždėtos sauskelnės ir pan. Tačiau taisyklės, kur bus bėrimas, nėra – jis gali atsirasti bet kurioje vietoje.
Nuo kitų bėrimų hemoraginis skiriasi tuo, kad paspaudus jis neišnyksta. Jūs galite panaudoti stiklinę ir prispausti prie odos: jeigu bėrimas nepranyks, tuomet yra didelė tikimybė, kad šį bėrimą sukėlė meningokokinė infekcija.
– Ką reikėtų daryti, kai suprantame, kad vaikui meningokokas?
– Jeigu jau matote, kad temperatūra sunkiai krenta, o nukritusi jai vaikas blogai jaučiasi, atsirado bėrimas, vaikas skundžiasi labai stipriais galvos skausmais (meningokokas labai dažnai eina kartu su meningitu), kamuoja vėmimas, tačiau išsivėmus vaikui nepasidaro geriau, nepalengvėja, tuomet reikėtų kuo greičiau skubėti į priėmimo skyrių.
Hemoraginis bėrimas – tai pagrindinis ligos ženklas, išraiška. (...) Pastebėta, kad pirmiausia jis atsiranda ant užpakaliuko ir šlaunų, kur tėvai dažnai net ir nepažiūri,
Sunkios formos nėra tokios dažnos, tačiau jos yra mirtinos. Šiais laikais galima paskiepyti vaiką nuo šios ligos, kadangi skiepas apsaugo nuo potencialiai mirtinos ligos, kad būtų išvengta sunkių atveju.
Juolab, kad net ir dedant visas pastangas, vaikui atvykus laiku, medikams suteikus visą reikiamą pagalbą, ne visada pavyksta jį išgelbėti. Noriu pastebėti, kad žaibine infekcija, pačiomis sunkiausiomis formomis dažniausiai serga vaikai nuo 6 mėnesių iki 4 metų, paskui kitas sergamumo pikas būna paauglystėje ir jaunuoliams, kurie gyvena kolektyvuose, pavyzdžiui, bendrabučiuose ir pan.
– Koks pagrindinis meningokoko gydymas?
– Ši liga gydoma labai plataus spektro antibiotikais, taip pat viskas priklauso nuo žmogaus organizmo pažeidimų. Kadangi tai yra kraujo infekcija, sepsis, tai jis gali „nuplaukti“ bet kur ir įsitaisyti silpnesnėje vietoje, pavyzdžiui, smegenyse, širdyje ir t. t. Tad specialiais vaistais gydomi ir tie organai, kurie yra pažeisti.
Geriau tėvams patiems vaikams neduoti jokių antibiotikų, kadangi geriami jie net nėra tokie efektyvūs, šios ligos atveju pasitelkiami leidžiami į veną.
– Kokias prevencines priemones, be skiepų, reikėtų taikyti?
– Meningokoką dažniau pasigauna tie, kurie serga virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis, todėl reikėtų taikyti įvairias imuniteto stiprinimo priemones, pavyzdžiui, skatinti vaiką būti lauke, gryname ore, valgyti sveiką maistą, vartoti žuvų taukus, nerūkyti prie vaiko, nes pasyvūs rūkaliai dažniau suserga.
Jeigu buvo kontaktas su sergančiuoju meningokokine infekcija, su jo seilėmis, buvusiems tame pačiame kolektyve reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju – jis greičiausiai paskirs leidžiamą ar geriamą vienkartinę antibiotikų dozę. Tą reikėtų padaryti per parą, nes kuo toliau, tuo labiau mažės apsauginis vaistų efektas. Visgi, pagrindine prevencine priemone išlieka skiepai.
– Ar pasveikę nuo meningokoko galime ir vėl juo užsikrėsti?
– Imunitetas susiformuoja visam gyvenimui, todėl vaikas jau neturėtų sirgti antrą kartą. Labai reti, išimtiniai atvejai, kad ši liga pasikartoja kelis kartus tam pačiam žmogui.