Vaikystėje patyčias atlaikęs sportininkas – pakeliui į paralimpines žaidynes: „Savo negalią paverčiau galia“

Nors profesionalus sportininkas gimė be dalies kairės rankos, tai jam netrukdo nugalėti save ir alinantį, atsakingo pasiruošimo bei daugybės jėgų reikalaujantį triatloną. „Savo negalią paverčiau galia“, – šiandien sako vaikystėje berankiu vadintas „Huawei“ projekto „Svarbiausia istorija – tavo“ herojus, kuris užaugo stipresnis ir už bendraamžių pašaipas, ir už likimo siųstus išbandymus.

Negalią įveikė humoru

Atlanto vandenyno vėjas, 17 laipsnių šiluma ir amžinu pavasariu vadinamas klimatas – tokia šiuo metu yra karščiausia Ispanijai priklausančio Kanarų salyno dalis – Lansarotės sala. Čia istorijos herojus jau antrą kartą dalyvauja treniruočių stovykloje, skirtoje pasiruošti artėjančioms 2020-ųjų Tokijo paralimpinėms žaidynėms.

E. Česonis sąlygas plaukti, važiuoti dviračiu ir bėgti Lansarotėje vadina idealiomis. Puiki ir triatlonininko nuotaika – pakalbintas telefonu po treniruotės, jis atrodo geros nuotaikos. Nors sportininko veido nematyti, balsas išduoda – istorijos herojus kupinas optimizmo ir, kaip pats sako, toks buvęs visada.

„Juokavau ir sportavau nuo vaikystės. Žaisdavau ledo ritulį kieme, šešerių atėjau į futbolo treniruotes. Pamenu, keliavau į Žalgirio stadioną užsirašyti į būrelį ir dvejojau – esu be rankos, ar mane priims? Būdamas vaikas jaudinausi, tačiau treneris pažiūrėjo labai draugiškai, pakvietė prisijungti. Pradžioje žaidžiau be rankos protezo, vėliau pusiausvyros pritrūkdavo. Tokį dabar pamenu didžiausią vaikystės iššūkį, tačiau visada rasdavau būdų pasijuokti iš savęs. Prisigalvodavau pokštų – tyčia pamesdavau protezą, su megztiniu ranką padarydavau ilgesnę“, – apie savęs priėmimą tokiu, koks yra, kalba E. Česonis.

Juokais istorijos herojus jaunystėje gindavosi ir nuo gyvenimo išbandymų, ir nuo dalies bendraamžių. Sportininką jie vadino berankiu, o šiuo metu E. Česonis yra Lietuvos paralimpinės rinktinės narys, su kitais dalyvavo varžybose „Geležinis žmogus“ (angl. „Iron man“), kur teko 1900 metrų plaukti, 90 kilometrų minti dviratį ir 21 kilometrą bėgti.

„Jokių nuoskaudų niekam nejaučiu. Aš savo neįgalumą paverčiau galia, o kai gebi iš šio dalyko pasijuokti, viskas nėra taip tragiška, kaip gali pasirodyti“, – sako pašnekovas.

Į triatloną – iš komforto zonos

Šiuo metu profesionalus sportininkas gyvena griežtu treniruočių režimu, vedančių pagrindinio tikslo – Tokijo žaidynių – link: „Vyksta atranka, dalyvauju varžybose, trys geriausi rezultatai bus suvesti į reitingą, kuris išaiškins, kas vyks į paralimpiadą. Patekti nėra paprasta: mano klasėje yra apie 70 sportininkų iš viso pasaulio, o į Japoniją važiuos tik 9–10“.

Sportuoti tokiu lygiu istorijos herojus pradėjo tik dabar, o tam, kad galėtų ruoštis žaidynėms, paaukojo ir visą asmenį laiką, ir vairuotojo darbą Lietuvos žmonių su negalia sąjungoje.

„Galėjau savo gyvenimą sieti su futbolu, lengvąja atletika. Važinėdavau į čempionatus, be didelių pastangų laimėdavau medalius, buvau komforto zonoje. Apie triatloną papasakojo draugas – natūralu, jei sporto šaka nesidomi, nieko ir nežinai. Pasakė: reiks plaukti, važiuoti dviračiu, bėgti. O man pirma mintis – plaukti kažkiek moku, bet kaip tai daryti varžybose, viena ranka? Pradėjau treniruotis, pradžioje viskas atrodė keista: taip intensyviai net dviračio mynęs nebuvau, praplaukęs 25 metrus baseine turėjau pailsėti. Dabar stebiuosi, kaip šis sportas mane užkabino, nebegaliu be jo gyventi“, – šypsosi vyras. 

„Huawei“ vykdomas projektas „Svarbiausia istorija – tavo“ kviečia ir kitus dalintis savo istorijomis apie stiprybę likimo išbandymus paversti įkvėpimu ir gyvenimo aistra. 

„Tikrų herojų nesustabdo niekas. Taip šiuos kovotojus lengva atpažinti: kupini optimizmo, humoro jausmo bei jėgos jie veržiasi pro visus iššūkius. Spinduliuodami pavydėtinu pozityvumu, šie herojai moko drąsos ne susitaikyti su likimu, o šypsotis jam į akis“,  – sako „Huawei“ komunikacijos vadovė Baltijos šalyse Justė Karpavičiūtė.

Sportininkas juokauja: po triatlonininko tapsiu sūrininku

Istorijos herojus teigia, kad stiprybės nesustoti šiandien semiasi iš aplinkinių. Sportininką palaiko šeima, rėmėjai padeda siekti tikslo: triatlonas – brangi sporto šaka, prireikia finansuoti treniruotes Ispanijoje, pirkti specialiai pritaikytą dviratį, kitą įrangą. E. Česonis jiems yra ypatingai dėkingas, o didžiausiu įkvėpimu vadina savo žmoną.

„Dėl sunkios traumos ji taip pat susidūrė su nemenkais išbandymais. Abu esame kovotojai – tai mus vienija. Kartu turėdami negalią, geriau vienas kitą suprantame bei palaikome. Be abipusio supratimo būtų sunkiau. Stovyklas dažniausiai organizuoja žmona, jos rūpestis bei pagalba itin svarbi ir mano sportui, ir gyvenimui“, – dalinasi istorijos herojus.

Česonių šeima yra įkūrusi sūrių verslą, todėl paklaustas, ar baigęs profesionalaus sportininko karjerą, atsidės tik šiai veiklai, vyras juokiasi: „Esu dar tik pakeliui į sportines aukštumas, nežinau, kada čia viskas baigsis. Bet prekyba sūriais irgi variantas“. 

Savo unikalia istorija iki sausio 15 d. galite pasidalinti „Huawei“ projekto „Svarbiausia istorija – tavo“ svetainėje. Kiekvienas dalyvis dovanų gaus kvietimą į motyvacinį internetinį seminarą, vedamą Michal Woroch – keliautojo, nuotykių ieškotojo, kuris visą tai daro sėdėdamas neįgaliojo vėžimėlyje. Jis papasakos, kaip siekti savo tikslų nepaisant visų lydinčių iššūkių.