„Kaip prisistatyčiau močiutei iš provincijos? Sveiki, aš – Denisas, kuo galiu padėti?“ – juokiasi Denisas KOLOMYCKIS (30). Trumpai – menininkas. Išsamiau – aktorius, skulptorius, tapytojas, choreografas ir performanso meistras. Greičiausiai būtų galima pridėti dar kokį „titulą“, tačiau už visas pareigybes svarbesnis jo noras padėti silpnesniems. Ne dėl savęs, o dėl kitų, išgyvenusių panašų košmarą, jis ryžosi prabilti ir apie vaikystėje patirtą prievartą.
Tuomet netrūko kalbančių, kad tai – tik pigus triukas siekiant sulaukti pripažinimo. Tačiau ir iki tol Denisui jo netrūko: menininko kūriniai buvo eksponuojami galerijose nuo Vilniaus iki Londono ar Niujorko, jis pelnė M. K. Čiurlionio ir Jaunojo kūrėjo premijas, dirbo neatsikvėpdamas. Ir šis ruduo Denisui buvo įtemptas, vos per vieną savaitę įvyko dvi premjeros, prie kurių jis prisidėjo: šiuolaikinės operos „Sporto grupė“, kur muzikos instrumentais virto sporto salės treniruokliai, ir paaugliams skirtos tiktoko operos „Planeta Deluxe“. O kur dar skulptūros magistro studijos Vilniaus dailės akademijoje ir politikos bei saugumo mokslai Kauno technologijos universitete...
Kodėl nusprendei kalbėti viešai? Juk galėjai privačiai spręsti šį reikalą, o dabar atsidūrei labai jautrioje padėtyje.
Taip ir turėjo būti... Po parodos aprašiau savo istoriją ir išsiunčiau laišką Bažnyčiai. Užtruko, kol gavau atsakymą, kad su manimi bus organizuojamas susitikimas. Per tą laiką sulaukiau raginimų, kad turėčiau tuo pasidalyti plačiau.
Kai viskas išėjo į viešumą, buvo labai sunku. Daug tikinčiųjų komentavo, kad Bažnyčios reputacija yra svarbesnė nei mano istorija, rašė