Vaikystės nuotraukas parodę žinomi žmonės kviečia kartu stabdyti patyčias

„Patyčios nieko bendra neturi su humoru, kandumu ar kritišku požiūriu. Tai tiesiog brutalus kito žmogaus vertės suniekinimas ir orumo sugriovimas. Sykiu ir savo paties, nes neįmanoma išlikti oriam, griaunant svetimą orumą, – teigia „Vaikų linijos“ vykdomą kampaniją „Be patyčių“ palaikantis profesorius Leonidas Donskis. – Didžiausias patyčių pavojus yra tas, kad jos neturi nei amžiaus, nei mokslo cenzo – jos vienodai graso visų mūsų individualybės ir bendrystės galioms.“

„Vaikų linija“, pasitelkusi į pagalbą visuomenėje žinomus žmones – Marijoną Mikutavičių, Beatą Tiškevič-Hasanovą, Jurgą Šeduikytę, Vidą Bareikį bei grupę „Liūdni slibinai“ – sukūrė penkis trumpus vaizdo klipus. Šie vaizdo klipai su žinomų žmonių pasisakymais skirti laisvai naudoti mokyklose ar kitose ugdymo įstaigose, skatinant kalbėtis ir diskutuoti apie patyčių problemą. Taip pat „Vaikų linija“ išleido popierines korteles su Beatos Nicholson ir Merūno Vitulskio vaikystės nuotraukomis ir jų prisiminimais apie patyčių patirtis. Šios kortelės kaip prevencinė priemonė skirtos visos Lietuvos penktokams ir bus išplatintos per savivaldybių švietimo skyrius.

Atvirai ir jautriai savo patyčių patirtimi vaizdo klipe dalijasi B.Tiškevič-Hasanova, kuri tiki – jei nebūtų patyrusi patyčių, šiandien būtų pasiekusi daugiau. „Man nereiktų kiekviename žingsnyje savimi abejoti, kiekvieną kartą, išgirdus kažką neigiamo savo pusėn, kvestionuoti: „Pala, tai gal tikrai aš esu kvaiša?“ Aš drąsiau rizikuočiau, imčiausi naujų veiklų – dabar aš imuosi, bet man tai kainuoja labai dideles pastangas, – susijaudinusi prisipažįsta B.Tiškevič-Hasanova. – Aš jaučiu, kad manyje vis dar tupi tas mažas vaikas, kurio nepakankamai mylėjo, nepakankamai suprato. Jis girdėjo ne tuos žodžius, kuriuos turėjo išgirsti...“

Marijonas Mikutavičius vaizdo klipe prisimena kiek kitokią savo mokyklos laikų patirtį, susijusią su patyčiomis, ir mano, kad svarbiausia yra kalbėtis ir priimti vienas kitą. „Jei suaugusieji pamato patyčias, tai visada turi būti keliama į viešumą ir tiesiog kalbamasi. Nereiškia, kad turi rėkti ant sūnaus ar dukros, kuri tyčiojasi – tiesiog turi įvykti normalus pokalbis, bandant paaiškinti senas, gerai žmonijai žinomas tiesas: nesielk su kitais taip, kaip nenori, kad su tavimi elgtųsi“, – teigia M.Mikutavičius.

Jurga Šeduikytė pastebi, kad patyčios nesuteikia jokių pozityvių jausmų ne tik patyčių aukai, bet ir tiems, kurie tyčiojasi, todėl ragina visus stabdyti patyčias.

„Jei tu įsitvirtinsi tuo, kad kažkam kalsi „į dūdą“, dar nereiškia, kad tu iš tikrųjų patirsi gerą jausmą. Tu nieko nepatirsi. O jei tu užsistosi tą, kurį kažkas ką tik primušė, jausmas viduje bus tikrai labai geras ir kitoks, – sako menininkė. – Kai žmogus tyčiojasi iš kito, jis nieko nesukuria – tik „sušaršalina“ orą, visi būna pažeminti – tas, kuris tyčiojasi, irgi nieko negauna.“

Jausti pagarbą sau ir vienas kitam skatina režisierius Vidas Bareikis, tikintis, kad tada nekyla minčių ir noro iš kitų tyčiotis. „Svarbiausia yra pagarba. Jeigu aš gerbiu jus, tai, ką jūs čia darote, aš netrukdau jūsų darbui. Jei gerbiu pats save – neleidžiu sau apsileisti ir būti nusmurgėliu. Jeigu aš gerbiu savo klasiokus, aš niekada iš jų nesityčiosiu. Kam tai daryti?“, – įsitikinęs V.Bareikis.

Grupė „Liūdni slibinai“ taip pat kviečia tiek vaikus, tiek suaugusiuosius nepalaikyti patyčių. Vaidas Kublinskas vaizdo klipe prisimena, kaip vaikystėje patyčios jam atrodė natūralus ir neišvengiamas reiškinys, o Dominykas Vaitiekūnas prisipažįsta, kad nedrįsdavo pasakoti kitiems apie savo išgyvenamus sunkumus. Tačiau šiandien „Liūdni slibinai“ tvirtina, kad patyčios nėra natūralus bendravimo būdas ir jas reikia stabdyti, o apie patiriamus sunkumus būtina kalbėtis.

Siekdama stabdyti patyčias tarp vaikų, prasidedant paauglystei, „Vaikų linija“ išleido korteles visos Lietuvos penktokams su B.Nicholson ir M.Vitulskio vaikystės nuotraukomis ir prisiminimais apie patyčias.

„Atsimenu, kaip mane vadindavo meška, nes niekada nebuvau liesa... Tokie dalykai užkurdavo manyje tikrą užsispyrimo ugnį: „Palaukite ir aš jums parodysiu!“. Ir pati kartais paerzindavau kitus. Džiaugiuos, kad greitai supratau – viskas grįžta, jei kitam suteiki skausmo, anksčiau ar vėliau jis tau sugrįš“, – prisimena B.Nicholson.

„Iki mokyklos viską mačiau šviesiomis spalvomis, tačiau pirmą kartą patyrus patyčias, savo pasaulėžiūrą ir meilę žmonėms teko greitai paslėpti po puolimo skydu. Pyktis, kylantis iš nusivylimo žmonėmis, kuriems nepadarei nieko blogo, vis augo, kol vieną dieną supratau, kad mano skriaudėjai yra daug nelaimingesni už mane“, – kitoje kortelėje savo mintimis su vaikais dalijasi M.Vitulskis.