Vaiva Budraitytė – apie jai padedančius lieknėjimo būdus

Jūsų svoris per gyvenimą dažnai kito?

Vaikystėje buvau senelių numylėtas, vadinasi, stipriai permaitintas vaikas. Ir paauglystėje – visa tokia apvalutė... Taip taip, nesistebėkite! Kiti, būna, priauga dešimt ar penkiolika kilogramų, bet „ant jų“ visai nesimato. O man pridėk du, tris papildomus kilogramus – ir jau žandai pūpso. Ko norėti, kai ūgis tėra metras ir 56 centimetrai. Du nėštumai irgi turėjo įtakos: per pirmąjį priaugau beprotiškai daug – 25 kilogramus, atrodžiau kaip bačkutė. Bet per pusę metų po gimdymo pasiekiau buvusį svorį, o paskui sulieknėjau ir dar daugiau. Po antro vaiko buvo lygiai tas pats – tiesiog tais laikais nebuvo tiek patogumų nėščiosioms: naktimis keliesi prie vaiko, dienomis skalbi, virini, lygini vystyklus, gamini maistą... Paskui vėl buvau priaugusi daug svorio – devynis kilogramus. Tai buvo per skyrybas su buvusiu vyru. Kai po kurio laiko pavyko juos numesti, net draugai manė, kad aš atsikračiau ne devynių, o kokios trisdešimties kilogramų! Nuo tada, kai susipažinome su Gaudentu, mano svoris iš esmės smarkiai ir nebekito. Bet nemeluosiu: dėl kiekvieno gramo aš kovoju! Kokių tik dietų nesu išbandžiusi nuo keturiolikos metų – griežčiau ar laisviau, bet nuolat save ribojau gal iki 50-ies metų. Išlaikyti daugmaž vienodą kūno svorį – iš tiesų labai sunkus darbas.

Kurią iš visų savo išbandytų dietų ar mitybos sistemų pavadintumėte efektyvia ir naudinga, o kurios niekada gyvenime nebekartotumėte ir nerekomenduotumėte?

Niekam nerekomenduočiau baltymų dietos, kurios laikantis valgoma daug mėsos, varškės, kiaušinių. Dabar net baisu prisiminti, kaip tada vištos krūtinėlę ir varškę kilogramais kimšau. Taip, svoris krito, bet prasidėjo inkstų, sąnarių skausmai, nes organizmas apsinuodijo gyvūniniais baltymais. Užtat kaip efektyvią ir organizmui nekenkiančią galėčiau pasiūlyti dietą, pagal kurią kiek nori ir kada nori valgoma kopūstų sriuba. Pamenu, prisiverdi katilą sriubos iš šviežio kopūsto, paprikos, morkos, saliero, svogūno. Be jokios mėsos, tik su prieskoniais – tobulas maistas. Tie, kas valios neturi, gali net ir naktipiečiams jos užvalgyti. Be to, tokia sriuba – šlapimą varanti, žarnyną valanti.

Iš savo patirties žinau, kad lieknėti kur kas geriau valgant karštą maistą – sultinį, sriubą, troškinį. Net jei pyragą rinksitės – imkite karštą.

Dietos, pagal kurias rekomenduojama daug baltymų, apskritai daugiau žalos nei naudos padaro: jų laikantis smarkiai sutirštinamas kraujas. Tada reikia gerti labai daug vandens. O ką reiškia mūsų klimate vėsinti organizmą? Lieknėjimo procesas iškart sustoja! Jogurtai, varškė, šaltas vanduo – šaldo organizmą. Iš savo patirties žinau, kad lieknėti kur kas geriau valgant karštą maistą – sultinį, sriubą, troškinį. Net jei pyragą rinksitės – imkite karštą. Lieknėti valgant salotas – puiku, jei esi tropikuose ar karštą vasaros dieną Lietuvoje. Bet jeigu pas mus minus dešimt, o jūs kavinėje kramsnojate šaltą salotos lapą su mintimi, kad toks patiekalas padės sulieknėti, tuomet nuraminsiu – nepadės. Manau, tai – viena iš priežasčių, kodėl žaliavalgystė mūsų kraštuose vargu ar kada prigis. Tiems, kas nori laikytis dietų, visada patarsiu, kad karštas maistas yra geriausias lieknėjimo draugas.

Ir dar labai akcentuoju, kad bet kurią dietą reikia pradėti nuo gydytojo. Turi pasidaryti kraujo ir skrandžio tyrimus – ar nėra skrandyje žaizdelių, ar rūgštingumas nepadidėjęs. Reikia žinoti realią savo sveikatos situaciją. Jei žmogus skundžiasi užkietėjusiais viduriais, pirmiausia jam reikėtų susitvarkyti žarnyną. Ir tik tada pradėti laikytis kokių nors dietų. Tai kartoju visoms moterims, kurios kartkartėmis pas mane susirenka į lieknėjimo ir sveikos gyvensenos kursus.

Kada pati nustojote tikėti stebuklingomis dietomis?

Tada, kai supratau, kad paskutinį kąsnį į burną turiu įsidėti iki penktos valandos vakaro. Tada baigėsi visos mano bėdos su svoriu. Be to, atradau dar vieną paslaptį: maždaug trisdešimt minučių prieš kiekvieną valgymą – prieš pusryčius, pietus ir vakarienę – išgeriu po stiklinę šilto vandens. Nes suvalgius maistą dvi valandas jokių skysčių gerti negalima. Po tų dviejų valandų galima nebent šiltos žolelių arbatos be cukraus pagurkšnoti. Pas mus namuose ne kartą yra gyvenę įvairūs rytiečiai gydytojai, indų astrologai. Jie visada atvažiuodavo su savo virėju. Susėdus prie stalo virėjas pirmiausia mums visiems išdalydavo puodelius su karštu vandeniu ir tik po to, kai jį išgerdavome, patiekdavo maisto.

Nustojau laikytis dietų, kai supratau, kad kitokia mityba turi tapti gyvenimo būdu. Nes dieta, kuri prasideda nuo pirmadienio ir po kurio laiko baigiasi, nepadės. Juk kas po jos? Vėl tas pats? Per kelerius metus atradau savo sistemą, gyvenimo būdą ir mitybą, kurie man tinka, kad puikiai jausčiausi ir išlaikyčiau mažą svorį. Stengiuosi gerti daug žolinių arbatų – aviečių lapų ir stiebų, beržų lapų. Jos skystina kraują ir taip padeda organizmui valytis.

Alkoholis – baisus depresantas, nepadedanti nei lieknėti, nei geriau gyventi.

Beje, vienas iš dalykų, kuris labai skatina senėjimą, – alkoholis. Žmonės mano, kad alkoholis draudžiamas dietose dėl savo kalorijų. Tikrai ne dėl jų! Tiesiog vienas gurkšnis bet kokio alkoholinio gėrimo sustabdo medžiagų apykaitą trims paroms! Be to, alkoholis – baisus depresantas, nepadedanti nei lieknėti, nei geriau gyventi.

Kokią savo mitybos sistemą atradote?

Laikau save tvirta vegetare, kartais net vegane, nors mūsų su Gaudentu mityboje penkis procentus sudaro pažeidimai. Buvo laikas, kai tų pažeidimų buvo vos vienas procentas, bet dabar esame vadeles kiek atleidę. Mudu jau senokai maitinamės pagal tokią sistemą, kuri rekomenduoja paskutinį kartą valgyti penktą šeštą valandą vakaro. Yra tokia teorija apie aštuonių valandų maitinimosi langą: tai reiškia, kad per tą aštuonių valandų laiko tarpą turi suvalgyti savo dienos maisto normą – pusryčius, pietus ir vakarienę. Tarkime, pusryčiauji apie dešimtą ryto, pietauji apie dvyliktą pirmą dienos, o vakarieniauji – penktą šeštą vakaro. Tuomet nuo vakarienės iki kitų pusryčių bus 16 valandų tarpas, per kurį organizmas ne tik spės suvirškinti maistą, bet ir pašalinti šlakus bei nuodus. Jie ypač kaupiasi, jei valgai po 18 valandos vakaro, – tuomet organizmas iki paryčių valo nuodus ir negali pailsėti.

Ne kartą esate pasakojusi, kaip badaujate po dešimt, septyniolika ar net dvidešimt dienų. Ar tai nėra per didelis stresas organizmui?

Reguliariai badauti – po vieną dieną per savaitę – pradėjau, kai laukiausi antro vaiko. Man tada buvo 29-eri. O kai pagimdžiau, ėmiau tai daryti po tris, keturias, penkias dienas, vėliau – jau septyniolika, netgi dvidešimt vieną dieną esu badavusi. Ypač kai esi jaunas, badavimas labai aiškiai parodo, kokią naudą tai duoda organizmui: susitvarko visos nemigos, dingsta galvos skausmai. Man kaskart būdavo toks jausmas, lyg būčiau perkrovusi save kaip kompiuterį.

Yra medikų, sakančių, kad vakarais sportuoti negerai. Bet, manau, geriau sportuoti vakare, nei išvis nesportuoti.

Kodėl jūs tokia tikra, kad mityba turi daug įtakos tam, kad išvaizda būtų jaunatviška?

99 procentus! Ką į save dėsi, tą ir turėsi. Be tinkamos mitybos, dar labai svarbu sportas. Bet esu žiauriai nesportiška, nors turiu namie bėgimo takelį, – esu jį pasistačiusi priešais televizorių ir dabar kasdien mažiausiai tris kilometrus nueinu. Tiesa, prieš kelias dienas net šimtą metrų pabėgėjau! Tai juokėsi iš manęs visi namiškiai... Yra medikų, sakančių, kad vakarais sportuoti negerai. Bet, manau, geriau sportuoti vakare, nei išvis nesportuoti. Tik svarbu baigti treniruotę dvi valandos iki miego. Tas pats ir su meditacija: sako, reikia ją atlikti saulei tekant. Yra žmonių, tokių kaip mano vyras Gudentas, kuriems tai tinka – jie anksti keliasi. O aš medituoju tada, kai man geriausia. Manau, kad meditacija yra trečias dalykas, kuris man padeda išlikti jaunatviškai ir lengvai. Transcendentinė meditacija, kurios mes su Gaudentu mokome, pasaulyje vadinama laimės, sėkmės meditacija. Kažkur skaičiau, kad Australijoje, Vokietijoje, Norvegijoje yra vidurinės mokyklos, kurios vadinamos laimės mokyklomis ir nuo įprastų vidurinių skiriasi tuo, jog prieš pamokas ir po jų vaikai atlieka transcendentinę meditaciją. Ir šitose įstaigose mokinių pasiekimai yra trisdešimt procentų geresni nei kitose įprastose vidurinėse. Su Gaudentu šitos meditacijos išmokome dar 1987–1988 metais. Bet kol buvome jauni, atrodė: „Ką čia poteriausi...“ O juk malda yra ta pati meditacija. Jeigu kalbate rožinį, jei poteriaujate, jūs jau medituojate. To reikia tam, kad nuramintum savo protą ir pasiektum kūno bei dvasios harmoniją.

Niekada neslėpėte, kad bandydama atrodyti jaunatviškai kartą pasinaudojote ir plastikos chirurgo paslaugomis.

„Tokiame amžiuje agurkai su grietine jau nėra grožio procedūra“, – mėgsta juokauti mano dukra Marija. Taip, dariausi plastinę paakių operaciją. Todėl, kad vienas TV projektas tai pasiūlė. Ir šiaip nesu prieš tokį gražinimosi būdą, nes manau, kad moteris turi tam teisę: jei tai padės jai jaustis geriau – prašom. Tik plastines operacijas irgi reikia daryti laiku: kai pas mane ateina susikūprinusi bobutė ištemptu veidu ir pasakoja istoriją, kaip gerai pailsėjo per atostogas, mane tik juokas ima... Moteris visada gali atrodyti trisdešimties, bet sielos jaunystės juk nenusipirksi. Todėl esu tikra, kad jaunystė – tai ne išvaizda, o savijauta, vidinė būsena, proto aktyvumas. Jaunatviškumu aš vadinu net ne raukšlių nebuvimą, o kūno lengvumą. Todėl pagal savo amžių žmogus turi atrodyti ne jaunai, o sveikai. Lygiai taip pat, kaip man sako, kad nesikeičiu, žiūrėdama į savo vyrą nematau, kad jis būtų pasikeitęs, – kokį atsimenu nuo pirmos dienos, toks jis man iki šiol. Taip yra todėl, kad vienas kitą mes priimame ne pagal išvaizdą, o pagal skleidžiamą energiją. Ir tik kai žmogaus charakteris, būdas ima senti, tada pamatai, kad žmogus paseno. O jei turi viduje ugnies, paleidi pliūpsnį savo energijos ir visi mano, kad tau – vis tie patys šešiolika metų!