Vaiva Rykštaitė: „Pasikalbėkime apie influencerių reklamą: jums patinka ar ne?“
Neseniai gavau laišką iš influencerių reklamos agentūros. Pasirodo, jau yra ir tokios. „Na, reikia nusifotografuoti su produktu, įkelti nuotrauką į feisbuką, instagramą, dar pageidautina į „Stories“. Šimtas eurų po mokesčių ir galite išsirinkti kokią norite prekę. Sutiktumėte?“
Padariau tai, ką padarytų kiekvienas doras žmogus. Atsakiau, kad produktą reklamuosiu tik tuomet, jei tai neprieštaraus mano vertybėms. Tada man buvo atskleistas firmos pavadinimas ir su dideliu liūdesiu dėl taip lengvai mano kišenėn galėjusių įkristi eurų tariau NE. Bet gana apie tai, ko nereklamuoju (tiesiog norėjau pasigirti, kokia vis dėlto teigiama herojė esu). Pasikalbėkime apie influencerių reklamą. Jums patinka ar erzina?
Man asmeniškai – kaip vartotojai – toks reklamos būdas yra daug priimtinesnis nei visam gyvenimui į galvą įkaltos beprasmės dainelės kaip „Žilet – geriau vyyyraaii nesuraaas“ arba „Į namus sugrįžti miela, laukia baldai kazabela“. Pamenat? Arba Holivudo aktorės reklamose – su jomis nejaučiu jokio ryšio – per tobulos. Gerokai daugiau pasitikėjimo kelia socialinių tinklų asmenybės, ypač jei nevengia dalytis ir ne pačiomis tobuliausiomis savo gyvenimo akimirkomis.
Moteris, kuri pasakoja apie savo nesėkmes, kuri įkelia savo rytinio užtinusio veido nuotraukas ir kartais nesusitvardžiusi viešai nusikeikia, – ji tarsi draugė, kurios gyvai dar nesutikau. Su kuria aš pradedu ir baigiu savo dieną (esu iš tų, maigančių telefoną, vos atgula lovon ir vos pramerkia akis). Ir jei staiga ta moteris man siūlo išbandyti kremą, naują kepyklą ar pažiūrėti filmą – tai priimu tarsi tikros draugės nuoširdų pasiūlymą. Kurį laiką viskas taip ir veikė – interneto moterys bandė, siūlė, pasakojo ir dalijosi, o mes, jų nematomų sekėjų, atsiprašau – nesutiktų draugių, armija, viską bandėme ir pritariamai linkčiojome.
Bet kažkuriuo metu pradėjome suprasti, kad ne visi virtualių bičiulių patarimai yra nuoširdūs. Tiesą sakant, pastaruoju metu dauguma jų – reklamos, už kurias sumokėta. Kaip jūs dėl to jaučiatės? (Žinau žinau – mane irgi apima tas beviltiškumo jausmas, kai skaitydama popieriuje spausdintą tekstą pasigendu mygtuko „patinka“ ir erdvės palikti savo komentarui.)
Aš kurį laiką jaučiausi šiek tiek apgauta. Na, maždaug „aš ja taip tikėjau, o ji...“ O ji... ką? Kodėl niekada nekilo klausimų dėl televizijoje ir gatvių plakatuose ką nors reklamuojančių žmonių moralės? Tad atsipeikėjusi, kad interneto žvaigždės iš tiesų NĖRA mano dar nesutiktos draugės, susitaikiau su mintimi, jog reklama socialiniuose tinkluose yra lygiai tokia pat teisėta reklama kaip bet kur kitur. Ir ne, nebūtina pranešti, kad už ją buvo sumokėti pinigai. Pavyzdžiui, Natalie Portman, nei bėgdama paplūdimiu, nei šokdama prie Eifelio bokšto, niekur taip ir neužsiminė, kad tai daro ne iš aklos meilės „Dior“ kvepalams, bet dėl pinigų. Tai kodėl to norime iš socialinių tinklų žvaigždžių?
Čia svarbus tik vienas klausimas: kiek verta tikėti reklama?
Ar būčiau atsisakiusi populiarinti tuos produktus, jei man žūtbūt, mirtinai, čia ir dabar būtų reikėję pinigų? Nežinau. Ir vis tiek noriu tikėti, kad kai kurios mano socialiniuose tinkluose sekamos asmenybės turi tvirtą moralinį stuburą ir dalijasi tik tais dalykais, kuriems pačios visa širdimi pritaria. Kad jos nesiliaus be atlygio pasakoti apie tai, kas joms tiesiog patinka. Nes reklama socialiniuose tinkluose yra tikresnė ir intymesnė, sukurianti galimybę mums visiems bendrauti ir dalytis patirtimi komentaruose – netgi po tuo įrašu, už kurio atsiradimą buvo paklota keturženklė suma.