Vaivos Budraitytės gyvenime – svarbus įvykis

Šį kartą ją kalbina leidyklos VAGA redkolegija, išleidusi naujausią, antrąją Vaivos knygą „Astrologijos galia“.

– Kaip, Jūsų nuomone, keičiasi žmonių požiūris į astrologiją Lietuvoje pastaraisiais metais?

– Manau, požiūris išlieka stabilus, kadangi astrologija, kaip ir žmonija, egzistuoja tūkstantmečiais. Tam, kad keistųsi požiūris, turėtų keistis žmogaus prigimtis, bet iki pat šiol žmones domina dalykai, darantys asmenybę laimingesnę.

– Kaip reaguojate į kritiką, kad astrologija gali klaidinti žmones ar suteikti klaidingą saugumo jausmą?

– Viskas gali klaidinti, ne tik astrologija. Bet dauguma atvejų astrologija padeda išspręsti mūsų gyvenimo problemas ir esant nepalankiems etapams minkščiau pereiti sunkumus. Ne veltui viso pasaulio galingieji išlaiko būrius astrologų, aiškiaregių, ekstrasensų, tad kodėl žmogui nepasinaudoti senosiomis pasaulio žiniomis?

– Ką Jums pačiai reiškia astrologija – ar tai darbas, pašaukimas ar gyvenimo būdas?

– Viskas viename, bet, manau, labiausiai pašaukimas, nes nuo 16 metų viena ar kita technika atlieku šį darbą. Matyt gera mano karma, kad galiu dirbti tai, kas man įdomu ir suteikia džiaugsmo. Tai yra ir gyvenimo būdas, nes aš privalau visada mokytis, neįmanoma stovėti vietoje. Juk nuo žmogaus suvokimo lygmens ateina vis nauja informacija, kuri padeda plėsti supratimą ne tik apie Taro, astrologiją, bet ir visą pasaulio dvasinę bei fizinę struktūrą.

– Savo gyvenimą esate susiejusi ne tik su Lietuva, bet ir su Graikija. Koks požiūris į astrologiją dominuoja Graikijoje? Ar graikų ir lietuvių požiūris smarkiai skiriasi?

– Skirtumas tik mūsų, lietuvių, užmirštas ir prarastas ryšys su gebėjimu numatyti ateitį remiantis senąja lietuvių-baltų tradicija. Nūdien taip jau yra, kad Lietuvoje dominuoja svetimos tradicijos – Avestos, Džiotiš. Štai graikai yra išsaugoję savo Helenistinę astrologijos tradiciją ir dauguma astrologų prognozes rengia remdamiesi būtent šia, senąja tradicija. Žinoma, čia yra ir Džiotiš specialistų. Taip pat yra keletas Avestos tradicijos atstovų.

Graikijoje per visus kanalus rodomi astrologai, skelbia įvairias prognozes, diskutuoja su politikais. O prieš Naujuosius metus tikriausiai nėra tokios laidos, kurioje nedalyvautų astrologas. Kadangi čia nebuvo komunizmo ir periodo, kai nebuvo nei Dievo, nei Velnio, jie labai geranoriškai priima visą informaciją. Graikai nėra praradę ryšio su senąja tradicija ir senaisiais Dievais. Toje šalyje dar gyva atmintis apie Orakulus, Pitijas, ir jie teigia, kad astrologai yra jų reinkarnacija.

– Kaip manote, ar ateityje astrologija taps dar labiau pripažinta, ar išliks prieštaringai vertinama sritis?

– Pasaulyje astrologija užima nuolatinę, garbingą vietą. Visa nepagarba ir pajuoka yra susijusi su rusų okupacija, kai mūsų šventikai pritarė komunistų partijai ir menkino astrologus, būrėjus, ekstrasensus, nes nebuvo galima išpažinti nieko, išskyrus materialiają pasaulio pusę.

– Jūsų antroji knyga „Astrologijos galia“ jau pasiekė skaitytojus – kodėl nusprendėte apie astrologiją prabilti būtent knygos formatu?

– Todėl, kad žmonės domisi savimi ir savo vaikais, jiems smalsu sužinoti apie planetų poveikį asmenybei. Dėl visų žmonių, kurie kreipiasi į mane konsultacijos, nusprendžiau parašyti šią knygą. Jau įsigijusieji knygą sako, kad labai patinka knygos formatas – ne vien sausi skaičiai, bet aptariama ir dvasinė pasaulio pusė. Tiesa, noras viską išdėstyti knygoje atsirado tik tada, kai man paskambino Alfas Ivanauskas ir pasiūlė bendradarbiauti rengiant knygą. Pati būčiau nesugalvojusi. Jaučiuosi jam labai dėkinga.

– Kokių reakcijų jau sulaukėte iš skaitytojų – ar jos Jus nustebino?

– Labai pradžiugino, kai vienas žmogus pasakė, jog mano knyga tapo jo stalo knyga, nes jam tai suteikia motyvacijos gyventi ir suvokti, kad jis dalyvauja kosminiame plane. Kitas labai pradžiuginęs atsiliepimas buvo iš klientės, kuri parašė ir pranešė, kad jos ir vaiko santykiai tapo šiltesni, nes mama suprato tarpusavio skirtumus ir nustojo nurodinėti vaikui, kaip gyventi, atsirado tarpusavio supratimas, pagarba.

– Ar „Astrologijos galia“ gali būti gera pradžia žmogui, kuris apie astrologiją iki šiol nieko nežinojo?

– Manau, kad taip: knyga parašyta labai paprastai ir suvokiamai net ir vyresnių klasių mokiniui. Tai nėra vadovėlis, galintis išmokyti astrologijos, bet gali suteikti suvokimą apie astrologiją, o gal lnet ir paskatinti domėtis, mokytis šio meno.

– Jei reikėtų trumpai apibūdinti – kuo „Astrologijos galia“ gali būti naudinga šiuolaikiniam žmogui?

– Knyga padeda suvokti, kad pasaulis nėra tik materija: pasaulis yra dvasinė nepažini struktūra, ir suvokus Didžiasias Tiesas, atsiveria nauji klausimai, kurie veda į naujas Žinojimo aukštumas. Rašydama šią knygą norėjau pabrėžti, kad materija, skaičiai ir viskas, kas mus supa, turi savąją dvasinę galią. Nepamirškime, kad kiekvienas atomas –intelektualus. Graikų kalboje žodis atomo reiškia asmenį, tad galima teigti, kad kiekvienos molekulės centre yra asmuo (ego intelektas).

– Jei skaitytojas, perskaitęs knygą, nuspręstų į astrologiją gilintis toliau – nuo ko jam reikėtų pradėti?

– Pirmiausia reikėtų apsispręsti, kuri astrologinė tradicija yra jam priimtinesnė, ir tik tada ieškoti knygų, mokytojų.

– Ir pabaigai – ar tikite, kad kiekvienas žmogus gali „perskaityti“ savo gyvenimą per astrologiją, ar tam reikia ypatingo pašaukimo?

– Manau, kad jei žmogus gali perskaityti, jis jau nėra eilinis – žmogus jau turi pakankamai žinių. O apskritai išmokti gali kiekvienas. Juk dauguma vaikystėje mokėmės muzikos, bet muzikantais tapo vienetai, o mes, likusieji, tapome muzikaliai raštingi ir turime visai kitą suvokimą apie muziką, kuris gyvenime tikrai praverčia. Taip ir su astrologija: nebūtina tapti profesionalu, bet išmokti skaityti Gyvenimo knygą yra visai smagu kiekvienam Atomui.

Kviečiame skaityti knygos ištrauką:

Astrologijos istorija ir reikšmė žmonijos civilizacijai

Noriu pabrėžti, kad nepriklausomai, ar tikite astrologija, ar ne, ji vis tiek yra. Tai tūkstančius metų gyvuojantis patariamasis balsas, be kurio senovės civilizacijos neįsivaizdavo savo gyvenimo. Įprastai ja vadovaudavosi aukštuomenė, nes turėti asmeninius astrologus galėjo sau leisti tik faraonai ir karaliai. Paprasti žmonės patarimų kreipdavosi į guru – dvasinius mokytojus ar išminčius.

Mes gyvename matematinėje struktūroje, tarsi kompiuterinėje programoje. Viską lemia tam tikros skaičių sekos ir kombinacijos, todėl būtų klaidinga manyti, kad tai nerimta. Prisiminkime Vedose aprašytus Vimanų laikus, kai žmonės iš vienos lokos (pasaulio) į kitą keliaudavo skraidančiais įrenginiais, vadinamais vimanomis. Netgi yra išlikusi knyga „Vimanika Šastra“ – instrukcija, kaip tokius skraiduolius pasigaminti. Kodėl senovės Indijoje nebuvo tiesiami keliai? Tiesiog neapsimokėjo ir neprireikė, nes visi skraidė. Keliai atsirado daug vėliau, po „Mahabharatoje“ aprašomo didžiojo pasaulinio karo, kai ši vientisa kultūra žlugo. Taigi teigti, esą astrologija, neatsiejama senųjų civilizacijų dalis, neveikia – mažų mažiausiai drąsu.

Seniau astronomija ir astrologija buvo neatsiejamos. Karaliai, remdamiesi astrologija, planuodavo savo valstybių ateitį šimtus metų į priekį. Vėliau, atradus Uraną (1846 m.) ir Plutoną (1930 m.), tarp šių dviejų sričių pamažu vis gilėjo priešprieša: astronomija išskirta kaip mokslas, o astrologija – kaip mokslinio pagrindo neturintis žaidimas. Žinoma, tie atradimai negalėjo nedaryti įtakos senajai klasikinei astrologijai. Tačiau jie kelia šypseną, nes šios planetos egzistavo ir senųjų civilizacijų buvo žinomos bei pagal astrologiją vertinamos tūkstančius metų. Tas pats ir su hipotetine planeta Nibiru. Kaip periodiškai prie Žemės priartėjantis dangaus kūnas ji aprašyta visose senosiose astrologijos knygose.

Norėčiau ir humoristiškai pažvelgti į astrologiją. Astrologija, šamanizmas ir būrimai yra vienos seniausių veiklų pasaulyje, tad juokiuosi prisipažindama esanti seniausios profesijos atstovė. Ir apmaudu, kad šį titulą savinasi prekiautojos savo kūnu. Prekyba kūnu negalėjo būti seniausia profesija, nes senovėje genties vadas, faraonas ar karalius tiesiog pasiimdavo jam patikusią moterį. Piniginiai mainai už paslaugas tuomet nevykdavo.

O štai už astrologo, šamano ateities prognozes būdavo dosniai atlyginama, nes jie buvo itin vertinami. Senovės Indijoje brahmanų (šventikų) kasta turėjo aukštesnį ritualinį statusą už kšatrijų (karių) kastą. Brahmanai įšventindavo karalius, vesdavo svarbiausias religines ceremonijas bei atlikdavo dvasinius ritualus, kad sektųsi ne tik karaliui, bet ir valstybei. Jie vieni kitų labai paisydavo, nes brahmanai buvo visiškai priklausomi nuo kšatrijų materialinės paramos ir nekirsdavo šakos, ant kurios sėdi.

Taigi dvasininkų vaidmuo buvo svarbus ir, galima sakyti, lemiamas valdovo autoritetui ir legitimacijai. Niekada nepamatysite, kad karalius būtų įšventinęs popiežių ar vyriausiąjį šamaną. Tai rodo, kad pranašo, aiškiaregio profesija buvo ne tik seniausia, bet ir pati naudingiausia. Dabar mūsų, astrologų, reikšmė nepelnytai sumenkinta.