Būtent tai papirko aktorę Editą UŽAITĘ (38) ir režisierių, scenaristą Liną RYŠKŲ (50), kai rinkosi sodybą. Penkti metai jie čia, Čiobiškio kaimelio Širvintų rajone pakraštyje, prie pat Neries upės, kuria sveiko poilsio, saviugdos, sąmoningos gyvensenos ir meditacijos vietą – Zen Mišką.
Linas ilgokai ieškojo sodybos maždaug šimto kilometrų spinduliu aplink Vilnių. Kuo arčiau, tuo geriau – kad vieną dieną šeima galėtų ir visai iškeisti miestą į kaimą. Keli kriterijai buvo iškart aiškūs – vandens telkinys ir ramybė, kai per langus nematyti kaimynų. Draugai pradžioje nesuprato, kam jiedviem, turintiems namą, dar reikia sodybos. „Linui labai svarbu buvo vaizdas į tolį“, – paaiškina Edita. „Mes ir šiaip gyvenome ne Vilniaus centre, o soduose. Gamtos ten netrūko, tačiau kaip bet kokiame kolektyviniame sode – kaimynai arti, medžiai arti. Nėra perspektyvos, nėra akims kur nuklysti į horizontą. O čia kiekvieną vakarą stebime nuostabiausius saulėlydžius“, – sako Linas. Su sodyba įsigytas sklypas nebuvo labai didelis, į jį tarsi pleištu buvo įsikirtęs kito žmogaus sklypas su augančiu Čiobiškio ąžuolu. „Neįtikėtino grožio medis – vienas seniausių ir didžiausių Lietuvoje, bet nepelnytai pamirštas, – pasakoja sodybos šeimininkai. – Kartą atvažiavo pas mus to sklypo savininkas, papasakojo, kad norėjo statytis namą prie ąžuolo, bet leidimo negavo, todėl vos ne dykai atiduoda mums tą žemę – beveik du hektarus miško su žymiuoju ąžuolu. Smagu ne dėl to, kad dabar mes savininkai, o kad galėsime apsaugoti tokią vertybę.“