Vakarėlio žaidimai linksmai kompanijai
Kad vakaro pasisėdėjimas taptų išties smagus, nusimeskite rimtumo kaukę ir su visa kompanija pasinerkite į žaidimus. Patikėkite, jie labai suvienija ir dovanoja daug vaikiškai džiugių akimirkų. Žaidimai nenauji. Galbūt kai kurie iš jų jums bus girdėti, o kai kurie gal ir ne. Be to, jie visiškai paprasti. Bet tokia ir yra šių žaidimų paskirtis - sušildyti atmosferą ir padėti žmonėms bent trumpam atsikratyti rūpesčio raukšlių bei perdėtai rimtos suaugusio žmogaus pozos.
Policininkai ir banditai
Labai azartiškas žaidimas, tinkamas didesnei kompanijai. Puikiai pagyvina vakarėlio atmosferą. Šio žaidimo esmė štai kokia: žaidimo vedėjas ant lapelių surašo vaidmenis. Visi žaidėjai turi būti policininkai ir tik du – banditai. Visi dalyviai išsitraukia po lapelį ir sužino, kas jie tokie. Tada vedėjas pradeda žaidimą sakydamas: „Ateina naktis. Visi užmiega (visi žaidėjai turi sąžiningai užsimerkti, jei sukčiausite, žaidimas bus paprasčiausiai neįdomus), nemiega tik banditai (banditai atsimerkia). Jie išsirenka, kurį policininką šiąnakt nušaus. Banditai „šauna“ susirodydami žvilgsniu, į kurią auką sutartinai parodo, toji ir „miršta“. Tai mato tik vienas pasakotojas, jis netrukus paskelbia, kad ateina diena, ir visi atsimerkia. Paskelbiamas nužudytasis, pasakotojas į jį parodo, ir „lavonas“ pasitraukia iš žaidimo. Paskui visi kartu nusprendžia ir apkaltina vieną žmogų žmogžudyste. Kad niekas nieko neįtartų, dalyvauja ir abu banditai. Jie turi ypač stengtis, kad numestų įtarimus nuo savęs. Apkaltintasis turi teisę gintis. Žaidėjai gali persigalvoti ir įtarti kitą. Galiausiai priėję vieningą sprendimą nutaria, kuris, jų nuomone, yra banditas ir jam paskelbiama mirties bausmė, kitaip tariant, jis pašalinamas iš žaidimo. Vedėjas patikslina, ar tai iš tikrųjų buvo banditas, ar jų kolega policininkas. Žaidimas tęsiasi, kol nušaunami abu banditai. Arba banditai naktį šaudo tol, kol iššaudo visus policininkus.
Sugedęs telefonas kitaip
Jei norite vaizdžiai pamatyti ir suprasti, kaip gimsta paskalos, šis žaidimas puikiai tai atskleis. Tiesa, žaidimui reikės pasiruošti truputį iš anksto. Jums prireiks filmavimo kameros ir kompiuterio arba televizoriaus, per kurį vėliau būtų galima peržiūrėti tai, kas buvo nufilmuota. Dar turėsite pasiruošti keletą tekstukų. Pakaks kokių trijų. Tai gali būti bet kokios iškarpos iš laikraščių, žurnalų ar atspausdintos iš interneto. Svarbiausia, kad jos būtų iš visiškai skirtingų sričių ir jose būtų minima daug įvairių detalių, datų, faktų... Kad nepabostų žaisti, istorijos neturėtų būti labai ilgos.
Žaidimo principas toks: žaidimo organizatorius į atskirą patalpą, kad negirdėtų kiti žaidimo dalyviai, pasikviečia vieną žaidėją ir jam perskaito visas istorijas. Tada organizatorius pakviečia dar vieną dalyvį. Tas pirmasis turi ką tik atėjusiajam perpasakoti visas girdėtas istorijas. Organizatorius viską filmuoja. Tada pirmasis dalyvis išeina, ateina trečiasis, kuriam antrasis pasakoja tai, ką išgirdo iš pirmojo. Tada antrasis išeina, įeina naujas. Ir taip visi keičiasi tol, kol istorijos būna papasakotos visiems. Paskutinysis žaidėjas reziumuoja: į kamerą papasakoja tokią istoriją, kokią išgirdo ir prisimena.
Tada prasideda antroji žaidimo dalis – drauge peržiūrima nufilmuota medžiaga. Tiesą sakant, tai būna pati smagiausia dalis, nes paprastai paaiškėja, kad iš istorijų neliko beveik nieko autentiško – kol jos perkeliavo iš lūpų į lūpas, virto visiškai naujais pasakojimais. Labai linksma žiūrėti, kaip kiekvienas pasakotojas improvizuoja ir vis prideda prie istorijos savų detalių.
Kas aš?
Žaidimas puikiai tinka tiek vaikų, tiek suaugusiųjų kompanijai. Kiekvienas žaidėjas ant lipnaus lapelio parašo visiems gerai žinomo garsaus asmens ar personažo vardą. Užversti lapeliai sudedami į eilę. Kiekvienas išsitraukia po lapelį ir nežiūrėdamas, kas jame parašyta, užsiklijuoja jį ant kaktos taip, kad matytų visi kiti žaidėjai. Tada kiekvienas žaidėjas turi atspėti, kas parašyta ant jo kaktos, kitiems žaidėjams užduodamas klausimus, į kuriuos šie gali atsakyti tik „taip“ arba „ne“.
Žaibiškas mirksnis
Universalus žaidimas bet kokio amžiaus linksmiems žmonėms. Žaidėjams išdalijami lapeliai. Visi tušti, tik ant vieno iš jų užrašyta „Mirksnis“. Visi susėda ratu ir žvalgosi į kitų akis, o tas, ant kurio lapelio buvo parašyta „Mirksnis“, turi nepastebėtas mirktelėti viena akimi tam, kuris į jį pasižiūri. Tai yra šūvis. „Nušautasis“ privalo pasakyti „iškritau“ ir pasitraukti iš žaidimo. Jei mirktelėjimą pastebi kitas žaidėjas, t. y. ne tas, kuriam mirktelėjo Mirksnis, pastarasis yra demaskuojamas viešai ir žaidimas baigiamas. Jei niekas Mirksnio nepastebi, žaidžiama tol, kol visi iškrinta iš žaidimo – lieka tik Mirksnis.
ŽAIDIMAI MAŽIESIEMS
♦Į ką tai panašu? Žaidimas tinkamiausias vyresniems nei 7 metų vaikams. Žaidimo vedėjas ant popieriaus lapo nupiešia daiktą, pavyzdžiui, televizorių. Kiekvienas žaidėjas, nežiūrėdamas į piešinį, turi pasakyti, į ką tas piešinys panašus (pavyzdžiui, į skraidančiąją lėkštę, į mamą, kopūstą ir t. t., ir pan.). Kai visi pasako savo apibūdinimus, vedėjas atidengia savo piešinį. Ir čia prasideda linksmiausia dalis… Kiekvienam tenka apginti savo nuomonę, kodėl tas nupieštas daiktas jam atrodo panašus į jo įvardytą daiktą. (Tarkim, televizorius panašus į mamą, nes papasakoja daug įdomių dalykų ir pan.).
♦Daryk kitaip. Ant lapelio surašykite įvairių veiksmažodžių, pavyzdžiui: „eiti, bėgti, atsisėsti, šokinėti ant kairės kojos, pamojuoti dešine ranka, rėkti, šokti“ ir t. t. Vaikai turėtų stovėti kambaryje ir laukti, kol žaidimo vedėjas iš sąrašo išrinks žodį. Tada jie turi pasielgti priešingai, nei vedėjas lieps. Tas, kuris suklysta, iš žaidimo iškrinta.
♦Stok! Skambant muzikai, vaikai šoka, bėgioja ar kitaip šėlioja kambaryje. Žaidimo vedėjui išjungus garsą, jie turi sustoti ir nejudėti. Tas, kuris pajuda, iškrinta iš žaidimo. Po minutės vėl įjungiama muzika, ir po kurio laiko vėl išjungiamas garsas ir t. t. Laimi tas, kuris ilgiausiai lieka žaidime.
♦Žvaigždė. Šis žaidimas skirtas vyresniems nei 7-erių metų vaikams, ypač patinka mergaitėms. Kiekvienas žaidimo dalyvis turi sugalvoti, kokia yra garsenybė. Tada vienas atsistoja ir mėgina kitiems taip pavaizduoti pasirinktą „žvaigždę“, kad kiti atspėtų jos vardą. Vaizduojant negalima pasakyti nei žvaigždės vardo, nei filmo pavadinimo, kuriame ji vaidina, nei dainos, kurią dainuoja ir pan. Laimi tas žaidimo dalyvis, kuris atspėja daugiausia „žvaigždžių“ vardų.
♦Sugauk žuvelę. Prie lazdelės galo tvirtai pririškite ilgą raištelį ar virvelę – bus meškerė. Pasikvieskite kiekvieną žaidimo dalyvį į tuščią kambarį, užriškite jo akis skarele ar šaliku ir kaip tikram žvejui paliepkite užmesti meškerę, o traukti tada, kai virvelė ims stipriau timpčioti. Prie laisvojo virvelės galo suskubkite pririšti mažą dovanėlę (šokoladą, spalvinimo knygelę, pieštuką ir pan.), smarkiau truktelėkite ir atidenkite vaiko akytes. Jis tikrai džiaugsis pamatęs sugautą laimikį.