Girdėjau nuomonę, kad Kovo 11-oji – nesuformuota tradicija. Labiau mokame švęsti Vasario 16-ąją, pavyzdžiui, jau kelinti metai žmonės renkasi prie Signatarų namų išgirsti sveikinimo, tai tampa tradicija. O gal Kovo 11-oji – tiesiog per jauna šventė?
Man atrodo, abi šios datos yra vienodai svarbios. Nes kiekviena diena, įėjusi į šalies istoriją, – prasminga. Gali būti, kad be Vasario 16-osios nebūtų ir Kovo 11-osios. Tokios datos yra reikšmingos tautos dovanos sau.
Kitas dalykas, kad trys dešimtmečiai atsikūrusiai valstybei – ne tiek jau ir daug. Istorijos požiūriu tai apskritai tik akimirksnis. Pažiūrėkite, kiek amžių, net ne dešimtmečių, statėsi ir kūrėsi valstybės. Tuos mūsų dešimtmečius pavadinčiau vis dar kūrybiniu laikotarpiu. Ir nesvarstyčiau, kiek metų praėjo ir kiek dar turėtų praeiti, – geriau kiekvienus metus vertinkime ir branginkime. Tada iš tikrųjų pamažu sukursime valstybę, kurioje gyventi gera.
Koks dabar jūsų dienos ritmas?
Prisipažinsiu, kai 2009-aisiais baigiau kadenciją, grįžęs namo Almai pasakiau: „Įdomu, ką aš dabar darysiu? Ką veiksiu?“
Taip susidėliojau, kad kas antrą dieną važiuoju į prezidentūrą – čia turiu