Valdas Burnys: „Džiaugiuosi, kad išbridau iš alkoholio liūno“

„Išjunk šviesą“ mūsų šalies muzikos padangę gitaromis pjausto jau 25-erius metus. Valdo dainos nė iš tolo neprimena saldžių pop hitų, jos aštrios, skandalingos, dažnai papuoštos necenzūriniais žodžiais. O temos čia vyrauja dažniausiai dvi: moterys ir svaigalai. Valdo kūrinys „Mes šiandien geriam“ (kuris, beje, įrašytas ir rusų bei anglų kalbomis) Youtube.com svetainėje surinkęs apie du milijonus peržiūrų.

Kokia muzika, toks buvo ir Valdo gyvenimas: nesibaigiantys vakarėliai, trunkantys po kelias dienas ar savaites.

„Lėbavimas buvo neatsiejama gyvenimo dalis. Turėjau daugybę draugų – visi išprotėję kaip biesai, mėgėjai raganaut“, – sau būdinga aukštaitiška tarme pasakoja Valdas.

Tačiau vienas Valdo gimtadienis vyriškį privertė gerokai pristabdyti arklius. Dainininkas taip stipriai šventė, kad sunegalavo širdis, ir jis atsidūrė ligoninėje. Valdui baisiausia net ne tai, o faktas, kad jis iš to gimtadienio ničnieko neprisimena. „Tu šventi, vaikštai, rėkauji, baliavoji... ir nieko neatsimeni. Sužinai iš kitų jau vėliau, atsigavęs. Tai sukrečia“, – prisimena Valdas.

Nuo to karto jis nutarė alkoholį vartoti tik mažomis dozėmis. „Tarp mūsų buvo ir muzikantų, kurie labai giliai įklimpo į tą bėdą. Bet yra ir tokių, kurie išsikapstė ir puikiai gyvena. Džiaugiuosi, kad ir aš išbridau iš to liūno, ir kad šiandien visi grupėje esame blaivi“.

Daugelis nustemba sužinoję, kad mėgstamiausias Valdo laisvalaikio užsiėmimas šiandien – ne, ne lėbavimas, o šiaurietiškas ėjimas. „Pasiimu lazdukes, ir – per miškelį. Voveriukai šnara aplink, paukšteliai čiulba. Taip išeinu porą kartų per savaitę – nueinu 20 kilometrų“.

Kaip kolegos atliks aštriąsias „Išjunk šviesą“ dainas, sužinosime jau šį šeštadienį, septintą vakare.